Ar kada susimastėte kaip jūsų atlyginimas atrodo palyginus su kitų valstybių gyventojų darbo užmokesčiu? Jungtinių tautų Tarptautinė darbo organizacija pirmą kartą paskelbė vidutinių pasaulio atlyginimų ataskaitą, rašo BBC. Vis dėlto žemiau pateikiamame grafike galite išvysti tik apytikrius duomenis, nes tyrime dalyvavo vos 72 valstybės. Į sąrašą nepateko didžioji dalis pačių vargingiausių pasaulio šalių ir kai kurios pasiturinčios valstybės.
Įsivaizduokite, kad pasaulyje nėra nei vargšų nei turtingųjų, o visų gyventojų pajamos yra vienodos. Kažin kiek toks žmogus uždirbtų?
Sudėjus visų pasaulio gyventojų metinius darbo užmokesčius išvystume įspūdingą sumą – 70 trln. JAV dolerių. Pasaulyje yra 7 mlrd. gyventojų, vadinasi kiekvienas gyventojas per metus vidutiniškai turėtų uždirbti 10 tūkst. JAV dolerių. Vis dėlto viskas ne taip paprasta. Dalis gyventojų neturi darbo, kiti seniai išėjo į pensiją, na o treti – vaikai.
Taigi koks yra vidutinis dirbančio pasaulio gyventojo darbo užmokestis?
Nors šis klausimas ganėtinai keblus, tačiau grupė ekonomistų iš Jungtinių tautų Tarptautinės darbo organizacijos pateikė atsakymą.
Visų pirma tyrėjai išsiaiškino kiekvienos tiriamos valstybės bendrą darbo užmokesčio sumą. Įgyvendindami šią užduotį jie susisiekė su kiekvienos valstybės statistikos departamentu, sužinojo vidutinį šalies darbo užmokestį ir padaugino gautą sumą iš dirbančiųjų skaičiaus.
Dėl šios priežasties apskaičiuojant pasaulio atlyginimų vidurkį daug didesnį svorį įgijo tos valstybės, kuriose gyvena didesnis dirbančiųjų skaičius. Šiame tyrime Kinijos darbininkų atlyginimo dydis turi daug didesnę įtaką pasauliniame kontekste nei Naujosios Zelandijos.
Kiekvienos šalies duomenis tyrėjai susumavo ir padalijo iš darbuotojų skaičiaus, kurie gyvena tiriamose valstybėse.
Paaiškėjo, kad vidutinis mėnesinis atlyginimas pasaulyje yra 1480 JAV dolerių.
Vis dėlto ši alga skaičiuojama pagal perkamosios galios pariteto (PGP) metodą ir algos dydis pateiktas PGP doleriais.
Naudojant PGP dolerius yra atsižvelgiama į svarbų faktorių, vienose valstybėse už tą patį dolerį galima įsigyti kur kas daugiau nei kitose. Dėl šios priežasties tyrėjams visiškai nerūpėjo kiek realių JAV dolerių žmogus uždirba vienoje ar kitoje valstybėje. Kur kas svarbiau ką jis gali nupirkti už gautus pinigus.
Tarkime, kad Kinijos darbininkas per mėnesį uždirba 200 JAV dolerių, tačiau įvertinus jo perkamąją galią Kinijoje paaiškėja, kad šio žmogaus atlyginimas siekia apytikriai 400 JAV dolerių. Toks skirtumas atsiranda, nes prekės ir paslaugos Kinijoje kainuoja vidutiniškai du kartus pigiau nei JAV.
Įvertinus duomenis gali susidaryti įspūdis, kad padėtis pasaulyje ne tokia jau prasta. 1480 JAV dolerių mėnesinis atlyginimas yra pakankamai aukštas. Vis dėlto JTO duomenimis trečdalis pasaulio gyventojų per dieną gauna mažesnes nei 2 JAV dolerių pajamas. Taigi atrodytų, kad tyrimo rezultatai yra iškraipyti.
Paaiškinimas paprastas. Tarptautinės darbo organizacijos specialistai naudojo tik 72 valstybių statistikos duomenis, nes kai kuriose valstybėse ši informacija yra neprieinama arba nepatikima. Dėl šios priežasties į tyrimą nepateko daugelis pačių neturtingiausių valstybių. Be to ekonomistai tyrė tik tas pajamas, kurios yra gaunamos iš darbo užmokesčio. Iš tyrimo teko išmesti vaikus, pensininkus, bedarbius ir tuos asmenis, kurie gauna pajamas ne pagal darbo užmokestį.
Turtingose valstybėse 90 proc. dirbančiųjų gauna pajamas pagal darbo sutartį, tačiau besivystančiuose kraštuose kur kas daugiau asmenų stengiasi užsidirbti savarankiškai. Pietryčių Azijoje tik 25 proc. gyventojų dirba pagal darbo sutartis.
Nepaisant to, šis tyrimas padeda kur kas geriau suvokti pajamų pasiskirstymą pasaulyje. Nors šiuo metu vertinant valstybių ekonominę galią ir gyventojų pragyvenimo lygį daug dėmesio skiriama BVP rodikliui, tačiau derėtų atsiminti, kad darbininkų perkamosios galios palyginimas kur kas geriau atspindi gerovės laipsnį.
Minėtas tyrimas leidžia palyginti skirtingų valstybių viduriniosios klasės galimybes. Duomenys atskleidžia kiek atskirų valstybių viduriniosios klasės atstovai gali skirti pramogoms, pirkiniams, atostogoms, būstui ar automobiliui. Vidutinių atlyginimų palyginimas atspindi kur kas realesnę padėtį nei vidutinis BVP kiekis, tenkantis vienam gyventojui.
