Kiek laiko trunka aistra? Kodėl miršta meilė? Pasirodo, kad stipriausių jausmų pagrindas – tai tiesiog cheminiai procesai. Kur gyvena meilė? Meilės „gyvenviete“ laikoma širdis. Iš tiesų širdis – ne šaltinis, o meilės indikatorius ir tai paliudijo mokslininkai.
Antropologė dr. Elen Fišer žino, kur gyvena meilė. Ji tai sužinojo dėka kompiuterinės tomografijos ir kelių dešimčių įsimylėjusių savanorių.
Meilė (kaip paaiškėjo) gyvena galvoje, giliausiuose ir seniausiuose smegenų „skyriuose“, kuriuos mes paveldėjome iš reptilijų. Ten gyvena mūsų baziniai, nevaldomi jausmai ir potraukiai. Būtent šios smegenų zonos aktyvuojasi, kuomet prieš įsimylėjusių akis pasirodo jų aistros objekto portretas. Kuomet žmonėms rodydavo tiesiog pažįstamo žmogaus nuotrauką, smegenų aktyvumo minėtose srityse pastebėta nebuvo. Tačiau visa tai kol kas ne chemija, o fizika. Meilė – tai chemija
Kiek trunka įsimylėjimas
Kad mus pasiglemžtų meilės gaisras, smegenys turi išsiuntinėti signalus po visą organizmą. Kalbama ne apie elektrinius, o cheminius signalus, tam tikrus hormonus, mediatorius arba neurotransmiterius. Kurie būtent hormonai – mokslininkai tai jau žino: romantinio įsimylėjimo būsenoj kraujyje padidėja dopamino – tikslo hormono, o taip pat norepinefrino (adrenalino) koncentracija.
Tuo pačiu metu sumažėja serotonino – nuotaikos, seksualumo, pasitenkinimo hormono kiekis. Todėl meilė dažnai asocijuojama su kančia (serotonino trūkumas) ir tuo pačiu – su aukštu pakylėjimu, įkvėpimu (adrenalino perteklius). Kas liečią pagrindinį „kaltinamąjį“ – dopaminą, jis suteikia visišką koncentraciją į aistros objektą. Jis verčia siekti tikslo, kovoti ir užkariauti trokštamą objektą. Kiek trunka įsimylėjimas ir meilė?
Kiek trunka meilė
Mokslininkai žino ir tai. Aistringo įsimylėjimo būklė trunka vidutiniškai 12 – 17 mėnesių. Šito iš esmės pakanka, kad pasiektum abipusiškumą arba gautum galutinį „NE“. Jeigu aistros ugnis liepsnotų ilgiau, ji tiesiog mus sudegintų iki pelenų, o šito motina gamta tikrai neplanavo. Laimingi įsimylėjėliai tiesiog mirtų nuo išsekimo, o atstumtieji – nuo nepakenčiamų kančių.
Tačiau taisyklių be išimčių nebūna. Tam tikrais atvejais meilė gali trukti labai ilgai. Ypač jeigu meilė, kaip mes mėgstame ją vadinti, nelaiminga. Laimingai meilei gamta turi paruošusi mechanizmą, kuris paverčia nesuvaldomą liepsną taikiu ir šiltu namų židiniu. Nelaiminga meilė tokio mechanizmo neturi – tik savisaugos instinktą, tačiau jis suveikia ne visuomet.
Kuomet tikslas pasiektas – sielos ir kūnai susijungė – prasideda naujas santykių etapas. Meilės glamonių metu gaminamos tokios medžiagos, kaip oksitocinas ir vazopresinas. Šios medžiagos yra susijusios su palikuonių gamyba (jeigu galima taip išsireikšti), su laktacija, o taip pat su stebuklingo motinos ir vaiko ryšio formavimu. Tai švelnumo ir prieraišumo hormonai.
Minėtos medžiagos slopina „aistros hormonų“ gamybą. Kaitrus įsimylėjimas blėsta prieraišumui stiprėjant.
Ramios palaimos fazė numatyta gamtos laikotarpiui, būtinam, kad būtų išnešiotas ir pamaitintas kūdikis. Minėtos fazės trukmė yra maždaug 3 metai. Ketvirtais metais labai daug santykių išyra.
Iš kitos pusės, tam tikros poros demonstruoja stebinantį santykių gyvybingumą. Tačiau jų atveju kalbėtume apie kitus jausmus ir santykius. Jie susiję ne su senoviniais, „reptiliniais“, o su vėlesnėmis, grynai žmogiškosiomis smegenų struktūromis. Galima pavadinti tai draugyste, galima – amžina meile. Bet kuriuo atveju šie jausmai – kita tema.
Santykių „gyvybingumą“ dažniausiai nulemia jų vystymosi greitis. Pakanka akinančiai aistrai blėstelėti – ir mes staiga pastebime, kad mūsų garbinamas objektas, pasirodo, turi trūkumų, nėra tobulas. Kodėl jis taip staiga pasikeitė?
Iš tiesų jis nesikeitė, tiesiog meilės karštinės apimti mes neturėjome nei laiko, nei galimybės įsižiūrėti mūsų išrinktąjį.
Ilgas flirto, rūpinimosi periodas leidžia poroms geriau pažinti vienam kitą ir nors dalinai apsidrausti nuo nemalonių atradimų.
Ar įmanoma suklijuoti sudaužytą širdį? Taip ir meilės chemijos išmanymas čia pravers.
Pakelti žemą serotonino kiekį padės kartusis šokoladas arba gulėjimas ant šilto pajūrio smėliuko. Ir gyvenimas jau nebeatrodys toks nelaimingas…