Klausimas, kiek lytinių partnerių turėti yra normalu, žmogui kyla dar paauglystėje. Žymaus Norvegijos seksologo Thore'o Landgfeldto nuomone, atsakyti į šį klausimą galima remiantis statistika arba ideologija.
Pirmuoju atveju imamas nuomonių vidurkis, antruoju – moralinė norma. Suprantama, jog abi šios „normalumo“ sąvokos gerokai skiriasi. Ideologinis požiūris į normą visada siauresnis nei statistinis, tačiau apie viską iš eilės...
Partnerių „barometras“ – draugai
Kadangi apie lytinį gyvenimą esame įpratę kalbėti nedaug, geriausias būdas suvokti, kas yra „normalu“, – pašniukštinėti draugus bei kolegas. Dėl aplinkos, kuri mus supa, formuojasi tam tikras asmeninis požiūris. Įvykus seksualinei revoliucijai pliurpti apie didelį partnerių skaičių tapo įprasta, tačiau realybė dažnai būna kitokia. Juokiamasi, jog moterys, kalbėdamos apie savo lytinius partnerius, skaičių sumažina, o vyrai – padidina. Nors suaugusiam žmogui tai gali kelti juoką, ar tikrai elgiamės kvailai?
Lietuviškas posakis byloja: raktas, kuris atrakina bet kurią spyną, yra geras, o spyna, kurią galima atrakinti bet kuriuo raktu, niekam tikusi. Tačiau, nors vyrai, turėję daug lytinių partnerių, viešai nebūna smerkiami taip, kaip moterys, ar tikrai tai yra taip gerai?
Taip pat sklando mitas, jog vyras, vedęs moterį, niekaip negali išmesti iš galvos fakto, jog jo moteris galėjo mylėtis su kitais, todėl jos „privalo“ meluoti, jei iki santuokos turėjo ne vieną lytinį partnerį. Kita santykių „teorija“ teigia, jog partneriai turi būti vienas kitam besąlygiškai atviri. Tad kaip elgtis?
Diskusiją komentuoja Psichologijos ir psichoterapijos centro „InVito“ psichologas Andrius Kaluginas:
Balansas gali būti pasiektas tik pasitikint vienas kitu. Viskas, kas buvo iki santuokos, tėra „jaunystės klaidos“ ir tikros meilės ieškojimas. Meilė santuokoje ištaiso visas praeities klaidas, o mokėti atleisti – išminties ir pasitikėjimo ženklas.
Ar tikrai didesnis partnerių skaičius simbolizuoja vyriškumą?
Girtis „sumedžiotų“ partnerių skaičiumi vyrams patiko jau nuo neatmenamų laikų, tačiau padėtis šiek tiek keičiasi. Formuojant partnerystės ryšius, sekso partnerių skaičius tampa svarbus nebent pačiam vyrui. Vis dažniau moterys susimąsto apie tai, jog vyras, turėjęs daug lytinių partnerių, gali „atnešti“ ligą.
Ypač ši tendencija pasireiškė pradėjus viešai diskutuoti apie žmogaus papiloma virusą, kuris, kaip manoma, sukelia gimdos kaklelio vėžį. Taip pat nyksta ir hiperseksualumo bumas, vis daugiau jaunų vyrų iš naujo atranda šeimynines vertybes ir svajoja sutikti tą vienintelę, su kuria galėtų pradėti gyventi lytinį gyvenimą.
Be abejonės, „normą“ iškraipo ir besaikės pagyros. Vyrui, turėjusiam vieną lytinę partnerę arba iš viso neturinčiam patirties, pasakyti draugams apie dviženklį sumedžiotų „aukų“ skaičių – nėra sunku, o toks melas ne tik skatina kitų vyrų nepasitikėjimą savimi, bet ir iškreipia požiūrį. Aišku viena, jog vyrams, prisipažinti, jog jų žmona – vienintelė sekso partnerė, kurią jis yra turėjęs – kažkodėl gėda.
Psichologo komentaras:
Čia dar vienas mitas ir stereotipas. Kai kurie vyrai pasirenka tokį būdą, kad įrodytų vyriškumą patys sau ir aplinkiniams, tačiau po juo dažnai slypi gilus nepasitikėjimas savimi ir nesugebėjimas užmegzti tvirtų pastovių santykių. Tokiam vyrui jo eilinė partnerė nėra įdomi kaip asmenybė. Ji tėra jam tik libido patenkinimo objektas. Didelis partnerių skaičius simbolizuoja ne vyriškumą, o „atsipūtusį lovelasą“, malonumų ir seksualinių nuotykių ieškotoją, parodo ne vyro jėgą, o jo gyvenimo būdą.
Moters baimė būti laikoma paleistuve
Vyrų melas dėl partnerių skaičiaus taip pat veikia ir moteris, ypač po seksualinės revoliucijos, po kurios pradėjo plisti nuomonė, jog ir moteris „turi teisę į seksą“. Anksčiau apie moters lytinį pasitenkinimą buvo beveik nekalbama, o nuomonė, jog moteris atsiduodama vyrui daro paslaugą, leido manipuliuoti.
Pasikeitus situacijai, vakarų moterys pradėjo garsiai kalbėti apie lygias teises ir laisves gyventi aktyvų lytinį gyvenimą ir turėti daug lytinių partnerių, tačiau baimė būti pasmerktoms – išliko. Daugelis, jaunų merginų, jau turėjusių bent vieną lytinį partnerį bei sutikusios savo išrinktąjį, neretai gailisi dėl turimos patirties, tačiau tos, kurioms jų sutuoktiniai buvo vieninteliai – nuolat klausia savęs, ar daug prarado nespėjusios išsilakstyti.
Be abejonės, lytinių partnerių skaičiaus „norma“ priklauso ir nuo amžiaus. Viena yra penkis lytinius partnerius turėjusi 18-metė, visai kas kita – ilgus metus savo vienintelio ieškojusi 50-ties metų moteris. Pastaba moterims, bijančioms, jog vyrai, žinodami jų partnerių skaičių, gali laikyti jas paleistuvėmis: vyrai, turintys daugiau seksualinės patirties, tokių moterų nesmerkia.
Psichologo komentaras:
„Paleistuvė“ – visiškas socialinis stereotipas, todėl šiuolaikinei jaunai moteriai nereikėtų to bijoti. Juolab, kad itin konservatyvus moralės sergėtojas „paleistuve“ gali pavadinti moterį vien dėl žaismingesnio žvilgsnio ar žodžio. Jeigu moteris nori daug ir įvairaus sekso, tai yra jos pasirinkimas ir niekas negali jos už tai smerkti ar tyčiotis. Be to, yra moterų, kurios iš paleistuvavimo gauna daug materialinės naudos (čia nekalbu tik apie prostitutes).
Ar tikrai būtina „išsilakstyti“?
Visuomenėje manoma, jog didesnį lytinių partnerių skaičių turėjęs asmuo bus geresnis lovoje, tačiau tai – tik mitas. Taip pat manoma, jog žmogui, ypač vyrui, būtina „išsilakstyti“, nes kitu atveju santuokoje jį „šauks gamta“, tačiau ir tai vertėtų sukritikuoti. Žmogus tuo ir skiriasi nuo šuns, jog nesivadovauja instinktais. Manymas, jog sukūrus šeimą su pirmu lytiniu partneriu, žmogus praranda galimybę patirti didesnį malonumą – tikrai kvailas.
Be abejonės, visada galima bandyti ieškoti kažko geresnio, tačiau kiekybė retai duoda kokybę. Tiek vyrai, tiek moterys, didesnį seksualinį pasitenkinimą pajaučia tada, kai tarp partnerių egzistuoja dvasinis ryšys. Žmonės, turėję tik vieną lytinį partnerį, gali būti ženkliai laimingesni nei tie, kurie ieško įvairių patirčių. Be abejonės, visada būna smalsu, kaip yra kitur, tačiau neretai susiradus kitą lytinį partnerį stebuklas neįvyksta.
Psichologo komentaras:
„Išsilakstymas“ paprastai yra daugybė chaotiškų lytinių santykių su skirtingais partneriais. Jis grindžiamas ne lytinių santykių kokybe, bet kiekybe. Žinoma, kad ši „būtinybė“ nėra pagrįsta nei psichologiškai, nei fiziologiškai, tačiau „išsilakstymas“ turi ir teigiamą pusę. Jis suformuoja seksualinę patirtį bei savotišką persisotinimą nepastovumu ir kiekybe. Tai signalizuoja žmogui, kad atėjo laikas sustoti ir rinktis stabilius, kokybiškus santykius.
Tai koks gi tas statistinis skaičius?
Be abejonės, mokslininkai nustatė ir tą „paslaptingą“ lytinių partnerių skaičių – 11. Doc. dr. D. Vaitkienės pasauliniai moterų tyrimai parodė, jog 1-4 lytinius partnerius turėjo apie 35 proc. moterų, 5-10 – apie 25 proc. 11 ir daugiau partnerių – apie 20 proc. pasaulio moterų.
Tuo tarpu 15 ir daugiau partnerių yra turėję apie 30 proc. pasaulio vyrų. Be abejonės, kaip elgtis gyvenime, nusprendžiame patys, bet aišku viena – laimė mylėtis, o ne tik lytiškai santykiauti.
Vertėtų nepamiršti ir to, jog skirtingose valstybėse ar net regionuose vidurkiai taip pat skiriasi. Didmiesčių, tokių kaip Niujorkas, vidurkis - 30-40 partnerių. Kinijoje - 19, Brazilijoje - 15. Japonai ir danai per gyvenimą vidutiniškai turi 12 partnerių, o tuo tarpu Vietnamas - 2.5, Indija - apie 4.
Bendras pasaulio vidurkis yra 10 sekso partnerių per gyvenimą.
Svarbu rasti mylintį žmogų, o ne seksualinį vienetą, tada nereikės keliauti iš lovos į lovą, o bus galima mėgautis nepakartojamais malonumais!
