Vaistinės pavirto prekybos centrais, kurių lentynos lūžta nuo sveikatą siūlančių papildų ir stebuklingų grožio priemonių. Tyrimai rodo, kad maždaug 60 procentų Europos gyventojų kasdien vartoja maisto papildus ir taip kompensuoja būtinųjų vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumą. Lietuvoje šis skaičius sudaro 44 proc. Bendrovės „Sofdent“ duomenimis, 2010-aisiais Lietuvoje buvo parduota 15,351 mln. maisto papildų pakuočių, o 2011-aisiais šis skaičius dar išaugo 144 tūkst. pakuočių. Kokius papildus lietuviai iš vaistinių lentynų šluoja aktyviausiai?
Žiemą skuba stiprinti imunitetą
„Eurovaistinių“ tinklo atstovas Sinomas Lilas apie maisto papildų paklausą sakė: „Šaltuoju metų laiku mūsų klientai labiausiai perka vitaminą C bei žuvų taukus – papildus, kurie stiprina imuninę sistemą. Taip pat domisi maisto papildais grožiui, preparatais su kalciu, magniu, akims skirtais papildais.“ Pasak jo, širdies bei kraujagyslių sistemą stiprinančiais maisto papildais aktyviausiai domisi vyresnio amžiaus pacientai.
Anot pašnekovo, maisto papildai nėra vaistiniai preparatai: „Kad ir kaip gražiai juos apibūdintų gamintojai ar atstovai, papildai negydo ir nepadeda išvengti ligų. Deja, lietuviai kartais papildams suteikia vaisto savybes.“
S. Lilo teigimu, vaistinių lankytojai – akcinių pasiūlymų medžiotojai, bet puikiai žino, kada taupyti nereikia: „Taupoma, kai papildas perkamas profilaktiškai, bet kai atsiranda sveikatos problemų, tuomet ieškoma kokybės.“
Kalbėdamas apie tai, į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis maisto papildus, pašnekovas sakė: „Renkantis maisto papildus, pacientams reiktų labiau atsižvelgti į sudėtį ir panagrinėti ten surašytas RPN (rekomenduojamas paros normas). RPN – nustatytas tam tikros maistinės medžiagos kiekis vienai dienai, kurio užtenka sveiko žmogaus organizmui. Taigi besirenkant maisto papildą reikia įvertinti, ar jame esančių vitaminų, mineralinių ar kitų medžiagų dozės yra artimos rekomenduojamoms (RPN). Taip pat jei vienu metu vartojami keli maisto papildai ir jų visų sudėtyje yra to paties komponento, reiktų įvertinti, ar nėra perdozavimo galimybės.“
Per mėnesį išleidžia apie 50 litų
Įmonės LIMEDIKA, kuri valdo vaistinių tinklą „Gintarinė vaistinė“ atstovė Viktorija Labutina, kalbėdama apie lietuvių maisto papildų pirkimo įpročius, sakė: „Iš tiesų maisto papildai turi būti vartojami labai individualiai, priklausomai nuo organizmo poreikių bei jo būklės. Yra maisto papildų, kurie vartojami tik išskirtiniais atvejais, rekomendavus gydytojui, derinant prie pagrindinio gydymo. Ar maisto papildo iš tiesų reikia, turėtų patarti gydytojas, nes kai kurių medžiagų svarbu nepadauginti.“
Pašnekovės teigimu, vidutiniškai vienas vaistinės klientas maisto papildams per mėnesį išleidžia apie 50 litų. Studentai ir jaunimas aktyviai domisi papildais, kurie gerina atmintį, suteikia energijos, stiprina imuninę sistemą, vidutinio amžiaus klientai perka vitaminų ir mineralų kompleksus, papildus, kurie gerina regėjimą, stiprina nervų sistemą, o senjorai dažniausiai teiraujasi papildų širdžiai, sąnariams, kaulams.
Kalbėdama apie papildų kainas, pašnekovė sakė: „Vis dėlto pirmenybę vartotojai teikia kainai, tačiau atidūs pirkėjai stengiasi derinti kokybės bei kainos santykį. Tie, kurie gali sau leisti įsigyti kokybišką produktą, ypatingą dėmesį skiria gamintojui. Taupieji dažnai užmiršta paskaičiuoti ir griebia pigiausią pakuotę, bet nepagalvoja, kad didesnės pakuotės, kurios užtenka 3 mėnesiams, iš tiesų kainuoja pigiau, nei perkant pakuotę, skirtą mėnesiui. Vartotojai taip pat pamiršta palyginti dozes. Dažnai „sutaupoma“ tablečių kiekio ir naudingosios medžiagos. Pvz.: galite rasti žuvų taukų pakuotę ir už 10 Lt, tačiau omega rūgščių kiekis vienoje kapsulėje yra toks mažas, kad tokių kapsulių per diena reikia išgerti bent 10, tad pigi pakuotė – vos trims dienoms.“
Taupo, bet neskaičiuoja
Anot pašnekovės, vidutinės kokybės maisto papildai kainuoja nuo 30–50 Lt. Tie, kurių kaina nesiekia 20-ties litų, dažniausiai nėra labai kokybiški, o tie, kurių kaina svyruoja nuo 70–100 litų ir daugiau būna gana specifiniai – lieknėjimui, grožiui, arba dominantys negausią vartotojų grupę.
Pasak V. Labutinos, pastebimas ir tam tikras papildų paklausos sezoniškumas: „Kovo ir balandžio mėnesiais ypač populiarūs maisto papildai grožiui bei lieknėjimui. Matyt, visos moterys puola gražintis artėjant šiltajam sezonui. Gruodžio–vasario mėnesiais paklausiausi papildai nuo peršalimo bei imunitetui stiprinti. Rudenį dažniau klientai perka maisto papildus miegui bei nervų sistemai“, – sakė pašnekovė ir pridūrė, kad vasarą maisto papildų vartojimas smarkiai sumažėja, nes pakanka poilsio, daržovių, vaisių bei saulės.
Paprašyta įvardyti dažniausias klaidas, kurias daro vartotojai rinkdamiesi maisto papildus, V. Labutina nurodė keturias: „Pirkėjai pasidomi veikliosios medžiagos doze. Pavyzdžiui, perkate maisto papildą akims. Dažniausiai jo sudėtinė dalis yra liuteinas, tik vienas gamintojas į vieną kapsulę jo įdeda tik 6 mg, kitas net 10 mg, tad į tai reikia atkreipti dėmesį. Vartotojai taip pat nepasiskaičiuoja, kokiam laikotarpiui užteks vienos papildo pakuotės. Jei perkate papildą akims, veikiausiai teks gerti po dvi kapsules, vadinasi, pakuotė pasibaigs po 15 dienų. Taupus vartotojas gers po vieną, bet tada ir poveikio nereiktų tikėtis.“
Tos pačios paskirties produktai sudėtimi skiriasi
Pašnekovė perspėjo, kad dažnai vartotojas nepasidomi papildo gamintoju: „Patartina rinktis patikimos šalies gamintoją, kuris turi ilgametę patirtį. Gali būti taip, kad vienas gamintojas gamina produktą jau 50 metų, o kitas pradėjo tik vakar. Kaip manote, kas išmano savo darbą geriau?“
V. Labutinos teigimu, perkant maisto papildus, būtina pasidomėti sudėtimi ir palyginti pasirinktąjį variantą su kitais panašiais: „Net ir vienodos paskirties skirtingų gamintojų prekės skiriasi. Paimkime tą patį maisto papildą akims. Vienas gamintojas į sudėtį įdės tik liuteino, kitas pasirūpins vartotoju labiau, papildomai pridės mėlynių ekstrakto, vitamino E ar beta karoteno.“