Mažai kam žinoma kita Egipto revoliucijos pusė: visame pasaulyje garsiame nacionaliniame Kairo muziejuje įvykdyta beprecedentė vagystė. Prisidengdami visuotine suirute, vagys iš muziejaus išnešė 18 vertingų eksponatų. Apiplėštos buvo ir kitos senienų saugyklos.
Pirmasis apie 18 eksponatų praradimą iš Kairo muziejaus prabilo Egipto ministras Zahi Hawassas. Kad trūksta vertybių, paaiškėjo vykdant inventorizaciją.
Vagys į muziejų įsibrovė sausio 29 ir išnešė daugybę vertingų, o tiksliau, neįkainojamų daiktų. Tą padaryti jiems nebuvo sunku, kadangi muziejus atsidūrė pačiame revoliucijos epicentre. Visų pirma muziejaus darbuotojai nesurado faraono Tutanchamono skulptūros su žeberklu rankoje ritualinėje valtyje – žinomo eksponato, įtraukto į viso pasaulio senovinių vertybių katalogus. Pavogta buvo ir akmeninė Echnatono statula su aukuru rankose, kurią pagamino skulptorius Tutmosas, sukūręs visame pasaulyje garsų Nefertitės biustą su mėlynu peruku. Šiai dienai tik trys iš pavogtų vertybių buvo grąžintos į muziejų. Fragmentai ketvirtosios – paauksuotos deivės Mencheret su Tutunchamonu rankose statulos – rasti muziejaus sode. Ekspertai piktinasi ne tik dėl apiplėšimo, bet ir dėl to, kaip jis buvo įvykdytas.
Kaip išsiaiškino „Ogoniok“, vagys į muziejų pateko pasinaudoję gaisrininkų automobiliu. Jie pakilo iki stiklinio stogo ir sudaužė jį. Tačiau vienas iš apiplėšimo dalyvių nukrito tiesiai ant Tutanchamono vitrinos, tad sužalotą bičiulį vagims teko tampyti kartu su savimi. Kruvini pėdsakai šiandien leidžia sudaryti įvykio paveikslą.
Ekspertai iš karto atmetė užsakyto apiplėšimo versiją, jų nuomone vagys veikė neprofesionaliai. Vagys sudaužė Tutanchamono statulos, vaizduojančios karalių ant juodo leopardo vitriną. Sudaužę Egipto Viduriniosios karalystės vitriną, vagys pasiėmė kelis šios epochos pavyzdžius, tačiau paliko unikalų porcelianinį begemotą nežinodami, kad panašių begemotų pasaulyje suskaičiuojama viso dvi dešimtys, o vienas iš jų, 2004 metais legaliai parduodas „Christie‘s“ aukcione už 1,35 mln. dolerių (apie 3,3 mln. litų). Vagys bandė įsilaužti ir į svarbiausias muziejaus sales, kur, pavyzdžiui, saugoma Tutanchamono kaukė. Šituos eksponatus nuo ilgapirščių rankų išgelbėjo sales saugančios masyvios metalo grotos.
Tačiau Kairo muziejaus apiplėšimas – tik ledkalnio viršūnė. Smarkiai nukentėjo ir kelios kapavietės Kairo pietuose. Prancūzų archeologai tapo liudininkais to, kaip grupės jaunuolių po kelias dešimtis žmonių rausė kapavietes ir ieškojo aukso. Kad vagys ieškojo aukso, paliudijo ir vienas kapaviečių sargų – jis jaunuoliams bandė paaiškinti, kad aukso čia nėra, mat jis išgabenamas į Kairą prabėgus 10-12 valandų po suradimo. Tuomet plėšikai ėmė daužyti kitus eksponatus.
Žinoma, kaip dažnai nutinka ekstremaliomis akimirkomis, netrūko ir herojų. Vyriausiasis Tėbų nekropolio inspektorius kelias dienas ginklais saugojo įėjimą į Karalių slėnį, o vietiniai gyventojai patruliavo aplink. Aleksandrijos bibliotekos direktorius kartu su bendradarbiais nakvojo savo darbovietėje, o Kaire jauni studentai gyva grandine apjuosė nacionalinį muziejų ir taip stovėjo tris paras, keisdami vienas kitą.
Likimo ironija, kad šalia piramidžių turėjo atsirasti naujas nacionalinio muziejaus pastatas, kuriame eksponatai būtų apsaugoti daug geriau. Egiptologai sulaukę kvapą laukia, ar jis bus atidarytas. Šios žiemos praradimus žadama suskaičiuoti tik per metus, tada pasaulis tiksliai sužinos, kiek visuotinės kultūros kainavo Egipto revoliucija.
