Kol kai kurie džiaugiasi kiekviena iškritusia snaige, o kiti keiksnoja rytais neužsivedantį automobilį. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ nusprendė paskaičiuoti, kiek gyventojui atsieina lietuviška žiema.
Lietuvoje iš keturių metų laikų būtent žiemą prireikia gerokai daugiau išlaidų. Žiemą daugiau išleidžiame komunalinėms paslaugoms, drabužiams, degalams, medikamentams, automobiliui ir visokiems įrankiams nuo žiemos kritulių gintis ir valytis.
Štai, pavyzdžiui, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija skaičiuoja, kad statistinis lietuvis iš visų komunalinių paslaugų daugiausia pakloja už šildymą, kurio sezonas paprastai prasideda spalio, o baigiasi – balandžio mėnesį.
Šilumai – daugiausia
Asociacijoje dirbantis specialistas Nerijus Jasinskas savaitraščiui pasakojo, kad Lietuvoje daugiausia paplitę 60 kv. metrų ploto III kategorijos butai nešiltintuose 1959–1992 metų statybos namuose. Tad statistinis lietuvis per mėnesį moka vidutiniškai 360 litų už šildymą. Atskirais mėnesiais šilumos suvartojama skirtingai, priklausomai nuo šildymo trukmės ir lauko oro temperatūros: mažiausiai – balandį (maždaug už 101 litą), daugiausia – sausį (maždaug už 475 litus). Visas šildymo sezonas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos skaičiavimais, tokiame bute gyvenančiam lietuviui atsieina daugiau nei 2 tūkst. litų.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovės Loretos Kimutytės teigimu, elektros sąnaudos šaltuoju metu periodu išauga nedaug, mat didžiąją dalį elektros energijos namuose suvartoja ne lemputės, o buitiniai prietaisai. Pasak jos, apskaičiuoti, kiek daugiau žiemą suvartojama dujų, sudėtinga, mat paprastai šis suvartojimas skaičiuojamas už visus metus.
Rengiamės šilčiau
Žvarbus oras mus skatina rengtis šilčiau ir įsigyti papildomų drabužių. Žinoma, dažnas paltus ir batus įsigyja ne vienam sezonui, todėl suskaičiuoti, kiek tiksliai atsieitų žiemojimas Lietuvoje, būtų sudėtinga. Tačiau mažmeninės prekybos drabužiais įmonių grupės „Apranga“ rinkodaros direktorė Irma Marcinkevičienė skaičiuoja, kad 2011 metais vidutinis čekis grupės valdomose parduotuvėse, lyginant pavasario bei vasaros ir rudens bei žiemos sezonus, šaltuoju metų laiku išauga apie 25 proc.
„Rudens ir žiemos sezonu vienas pirkėjas vidutiniškai išleidžia apie 170 litų, bet dažnas jų parduotuvėje per sezoną apsilanko ne kartą, – teigia I. Marcinkevičienė. – Praėjusiais metais pajutome gerėjančias vartotojų nuotaikas, palyginti su 2010-aisiais, didėjančius jų srautus parduotuvėje. Ypač sėkminga buvo praėjusių metų pabaiga – apyvarta šoktelėjo beveik 32 proc., panašios tendencijos išliko ir sausį.“
Maistas – kaip vaistas
Prekybos centrų atstovai sako, kad šaltuoju metų laiku labiausiai išauga produktų, kurie skirti organizmui stiprinti ar peršalimo simptomams mažinti, paklausa. Pavyzdžiui, prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Olga Malaškevičienė pasakoja, kad žiemą daugiau perkama imbiero šaknų – triskart daugiau nei vasarą. Dvigubai daugiau įsigyjama ir citrinų bei įvairių arbatų.
„Nors daugiausia perkama paprastos juodosios arbatos, žiemą akivaizdžiai auga žolelių arbatų pardavimas, – sako O. Malaškevičienė. – Natūralaus medaus parduodama daugiau proporcingai žemėjant oro temperatūrai, bet bendrai dvigubai daugiau nei vasarą.“
Žvarbūs orai, pasirodo, skatina ir šokolado vartojimą – jo nuperkama apie 15 proc. daugiau. Vis dėlto tiems, kurie mano, kad žiemą lietuviai linkę pasistiprinti, teks nusivilti: pavyzdžiui, mėsos žiemą parduodama ne daugiau, netgi priešingai – jos paklausa didėja atšilus orams ir atėjus kepsninių sezonui.
Be to, nors daugelis žiemą labiau reikalingų produktų yra skirti peršalimo ligų simptomams mažinti, nosinių ir servetėlių parduodama daugiau tik tada, kai skelbiamos akcijos.
Pasak „Maxima“ atstovės, bendra krepšelio kaina žiemą visuomet didesnė nei šiltuoju metų laiku, tačiau prekybininkai tai sieja su žiemos šventėmis ir dažnesniu svečių lankymu bei priėmimu.
Daugiausia – kurui
Vos atšąla orai, prekybininkai daugiau parduoda ir šildymo prietaisų: klientai renkasi tiek pigesnius, tiek brangesnius šildytuvus.
„Paprastai namus šildančias prekes labiau perka rudenį, kai už lango žvarbu, o centrinis šildymas dar neįjungtas. Žiemą, kai iškrinta sniegas, lietuviai skuba įsigyti ir žiemos sporto prekių, o kai dar atšąla, sulaukiame didesnio susidomėjimo nešąlančiais skysčiais automobilių langams, sniego kastuvais, ledo grandikliais“, – vardija prekybos tinklo atstovė.
Automobilio detalėmis prekiaujančios ir autoservisus valdančios bendrovės „Eoltas“ komercijos direktorius Egidijus Petrauskas sako, kad žiemą daugiausia išlošia techniškai tvarkingų automobilių savininkai, mat jiems išlaidos išauga tik kurui. Žinoma, priklausomai nuo to – naują ar seną automobilį vairuoja – kuro žiemą sunaudojama apie 10–15 proc. daugiau.
„Labai svarbu ir tai, kad kuras būtų kokybiškas iš degalinės, o ne atvežtas iš Rusijos, ypač jei kalbame apie dyzelinį kurą naudojančius automobilius, – sako E. Petrauskas. – Žiemą daugiausia parduodame automobilių žvakių, akumuliatorių, kuro filtrų, įvairių skysčių.“
„Eolto“ atstovas pasakoja, kad per šalčius išauga ir transporto serviso paslaugų paklausa: stringa elektroninė automobilių įranga, jie neužsiveda, išsikrauna akumuliatoriai.
Anot E. Petrausko, lietuviai žiemines padangas daugiausia perka lapkritį, jų kaina svyruoja nuo 120 iki 250–300 litų priklausomai nuo automobilio.
Žiemos nelaimės
Transporto avarijos, gaisrai, trūkę vamzdžiai, krintantys varvekliai, sniego įlaužti stogai ir galiausiai tiesiog neužsivedantis automobilis – tokias žalas žiemą daugiausia skaičiuoja draudikai. Savaitraščio kalbinamas „Lietuvos draudimo“ kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas skaičiuoja, kad įvairios žiemos atnešamos negandos lietuviams kainuoja įvairiai – nuo tūkstančio iki kelių šimtų tūkstančių litų.
„Pasnigus ar atsiradus plikledžiui, žalų specialistai iškart registruoja trečdaliu išaugusį eismo įvykių keliuose skaičių. Vidutinis avarijos nuostolis siekia apie 2,2 tūkst. litų“, – sako jis.
Žiemą, anot G. Matiuko, taip pat būdingi gaisrai, mat spaudžiant šalčiui žmonės šildosi būstą įvairiausiais būdais. Draudikų skaičiavimais, būtent gaisras yra brangiausia žala, galinti siekti kelis šimtus tūkstančius litų. „Klystate, jei manote, kad šie gaisrai kyla tik kaimų trobose. Naujos statybos namuose gaisrų kyla dėl netvarkingai įrengtos šildymo sistemos“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Žiemą nuo šalčio trūkę vamzdžiai ir užlietas butas gali kainuoti apie 1,2 tūkst. litų, taip pat žalų ekspertai registruoja atvejus, kai automobilius apgadina nuo stogų krintantys varvekliai, o didelis kiekis sniego gali įlaužti ir pastatų stogus.
„Reikia nepamiršti ir smulkių nuostolių: dažnam tenka kviesti pagalbą norint užvesti automobilį. Tokiais atvejais gelbėja tik kasko draudimas, nes jo klientams pagalba teikiama nemokamai“, – pasakoja G. Matiukas.
Taigi tiksliai suskaičiuoti, kiek mums atsieina lietuviška žiema, savaitraščiui nepavyko, tačiau akivaizdu, kad šaltuoju metų laiku esame priversti papurtyti piniginę, jei norime patogiai ir šiltai peržiemoti.
Evelina Povilaitytė
