• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Internetiniame aukcione parduodamos svarbiausios žydų religinės relikvijos – toros. Kaip teigiama, jų kilmės šalis – Lietuva. Kaip prisimename – Toros gautos iš Martyno Mažvydo bibliotekos buvo prieš keletą metų itin iškilmingai perduotos Jeruzalės žydų paveldo centrui „Hechal Shlomo".

REKLAMA
REKLAMA

Ar tikėtina, kad tos pačios, kadaise gautos dovanų iš Lietuvos, tiesiai iš Martyno Mažvydo bibliotekos? Kai kurie kalbinti menotyrininkai atsakė teigiamai, tačiau net jei tai ir kitos panašios relikvijos – situacija skandalinga. 7 metrų ilgio lietuviškos toros rulonas čia kainuoja vos 330 JAV dolerių. Nesunku paskaičiuoti, kad metras kainuoja 47 doleriai ir maždaug 14 centų. Įdomu, kiek kainuotų septynių metrų tokio pat formato dolerių rulonas? Kad ir vieno dolerio nominalo kupiūrų.

REKLAMA

Čia tik verta pacituoti buvusio Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalbą torų perdavimo Jeruzalės žydų paveldo centrui „Hechal Shlomo" ceremonijoje: „Lietuva toras tik IŠSAUGOJO. Išsaugojo ne tik kaip brangiausią žydų tautos relikviją, o ir kaip SAVO valstybės turtą - paveldą, turintį didelės kultūrinės ir istorinės reikšmės, nes be puslapių, kuriuos į mūsų valstybės istoriją įrašė žydai, ta istorija yra sunkiai įsivaizduojama. Beje, ir žydų tautos istorija būtų gerokai skurdesnė be Lietuvoje gimusių, augusių ar besimokiusių žydų - menininkų, mąstytojų, politikų, kuriais didžiuojasi ir Izraelis, ir Lietuva. Ir pasaulis. Todėl šiandien mes ne grąžiname, o perduodame šį neįkainojamą žydų kultūros ir religijos turtą. Perduodame nuoširdžiai vykdydami humanistinę misiją, rodydami gerą valią ir suprasdami torų, kaip religinių rankraštinių tekstų, perrašinėtų apeiginei paskirčiai, reikšmę žydų tikėjimo ir kultūros tradicijai.“

REKLAMA
REKLAMA

A.Paulauskas tada beveik neklydo, jei ne vienas žodelis „neįkainojama“. Kaip matome – kažkas galbūt sugeba įkainoti ir net ne itin brangiai. Na, o pačias toras 2003 m. spalį perdavė tuometinis prezidentas Rolandas Paksas.

Tiesiog, kad geriau būtų suvokiamos istorinės torų išlikimo Lietuvoje aplinkybės, dar viena citata iš A.Paulausko kalbos: “Mūsų žmonės, aptikę jas, slėpė namie, paskui, vos pasibaigus karui, nešė Knygų rūmų direktoriui Antanui Ulpiui. Nešė mokytojai, kunigai, paprasti miestelėnai – lietuviai, lenkai, rusai. Lietuvis Antanas Ulpis Knygų rūmų darbuotojams rusams Deviatnikovui ir Vavilovui skyrė sunkvežimį, kuriuo jie važinėjo po Lietuvos miestus ir miestelius ieškodami žydų torų. Ir didelė dalis torų, kurias šiandien perduodame, yra iš šito sunkvežimio…“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O dabar pacituokime tekstą iš internetinio aukciono: „Skelbtas aukcionas šiam daiktui įsigyti baigėsi. Didžiausia siūloma kaina: 355 JAV dolerių. Paskutinį kartą siūlyta kaina: 2008 09 29, 14:23. Aukciono istorija: 16 kainų siūlymų. Pervežimo mokestis: 50 JAV dolerių. Daikto saugojimo vieta: Ramat-Gan, Izraelis.“

REKLAMA

Tačiau pats daikto aprašymas dar turiningesnis: „Pilnas retas deuteronomijos ritinys iš Gradna Yeshiva-Lietuvos. 300 metų senumo. Su puikiu dramblio kaulo volu, kuriame išspausta: „Čia Gradna" (Gardinas) įžymi Yeshiva Lietuvoje. Puikus tamsus pergamentas. Kaip reta gerai išsilaikęs. Labai gražus. Ypač reto dydžio. Pergamento aukštis 51 centimetrai, ilgis – 7 metrai. Atneš daug laimės savininkui. Tai – vienas iš geriausiai išsilaikiusių Toros pergamentų iš retos lietuviškos sinagogos Izraelyje su senovišku rašybos būdu. Paprastas ir gražus, surištas su originalia natūralia virvele... (...) Jūs matote tik mažus ritinio fragmentus, parduotus už šimtus dolerių. Pergamentas iš tikrųjų yra labai retos spalvos, greičiausiai pagamintas iš gyvūno odos. Pilna deuteronomijos knyga, pilna biblijos manuskripto knyga, kelios ašaros, dėmės. Atsižvelgiant į pergamento amžių, puikios būklės, galima aiškiai įskaityti tekstą, kai kurios dalys šiek tiek išblukusios, bet pergamentas tikrai labai geros būklės. Taip pat ten yra retas volas „Etz Chaim", kuris pažymėtas „Čia Gradna". Šis pergamentas turėjo būti naudojamas pačiose svarbiausiose Yeshiva Lietuvoje. Volas yra pagamintas iš dramblio kaulo, vienas iš geriausių. Tai tikras muziejaus eksponatas. Prašome kreiptis dėl bet kokios informacijos ir klausimų.”

REKLAMA

Nesiimant spėlioti ar tai tos pačios Toros, kurios buvo perduotos anuomet, ar kitos, tiesiog konstatuojame faktą, kad tokia prekyba vysta.

Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys Vitalijus Karakorskis sakė, jog ką nors komentuoti dar trukdo informacijos stygius. "Ar tai tikros toros, ar jos tikrai iš Lietuvos? Kaina rodo, kad tai gali būti ir eilinio aferisto brukamas falsifikatas", - sakė V. Karakorskis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kartu jis pripažino, jog pasitvirtinus informacijai, kad tai tikrai yra originalios toros, panašus aukcionas būtų tikrai sakandalingas.

.............................

Tora (hebr. תורה = Torah, Mozės Penkiaknygė) – pagrindinis judėjų religinis/teisinis traktatas, kurio autoriumi krikščionys ir žydai laiko Mozę. Tora susideda iš penkių knygų. Krikščioniškoje tradicijoje joms prigijusius pavadinimus sukūrė Senojo Testamento klasikinio vertimo į graikų kalbą, žinomo vardu Septuaginta, autoriai. Hebraiškai Toros knygos vadinamos pirmaisiais jų prasminiais žodžiais:

1.    Pradžios (hebr. בראשית berešit - „pradžioje“: pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę),

2.    Išėjimo (hebr. שמות šmot - „vardai“: štai vardai Izraelio sūnų ir t.t.),

3.    Kunigų (hebr. ויקרא vaikra - „ir jis pašaukė“: VIEŠPATS pasišaukė Mozę ir t.t.),

4.    Skaičių (hebr. במדבר bemidbar - „dykumoje“: antrųjų metų po išėjimo iš Egipto žemės antro mėnesio pirmą dieną VIEŠPATS kalbėjo Mozei Susitikimo Palapinėje, Sinajaus dykumoje ir t.t. Ši ilga frazė - tik lietuviško vertimo ypatumas.)

5.    Pakartoto Įstatymo (hebr. דברים dvarim - „žodžiai“: štai žodžiai, kuriais Mozė kreipėsi į Izraelį ir t.t).

Žodis „Torah“ dažnai verčiamas kaip „Įstatymas“, nors tiksliau būtų – „Mokymas“. Pagal judaizmo tradiciją Toros yra dvi – rašytinė ir sakytinė. Pastaroji buvusi perduodama iš lūpų į lūpas, kol apie 200 m. rabinas Judah ha Nasi ėmėsi ją užrašinėti. Ši iniciatyva apie VI a. išsikristalizavo Talmudo pavidalu.


REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų