Žmonės dažnai vieni kitų klausia, kiek aukoti už tam tikrus bažnyčios patarnavimus. Užsukęs į redakciją senyvo amžiaus žmogus skundėsi, kad teko gana nejaukiai pasijusti, kai aukojamose šv. Mišiose už jo šeimos mirusiuosius ant altoriaus degė mažiau žvakių ir tylėjo vargonai. „Gal taip nebūtų, jeigu būtų nors preliminariai nustatytas aukos dydis“, – svarstė senolis.
Auka neperkama
Kalbant apie Katalikų Bažnyčioje aukojamas šv. Mišias, žodį kainuoja derėtų rašyti kabutėse. „Mišių negalima nupirkti“, – pasakytų bet kuris tikintysis. Atėjęs į bažnyčią žmogus ir sakydamas, kad nori užpirkti Mišias, dažniausiai sulaukia kunigo pataisymo: „Mes Mišių nepardavinėjame“.
Nenorėdami pasirodyti labai taupūs ar per daug išlaidauti, žmonės dažnai klausinėja vieni kitų, kiek tinka aukoti už Krikšto, Santuokos sakramentų teikimą, laidotuves.
„Šv. Mišios yra auka, todėl negalima tiksliai nustatyti jos dydžio. Tai turi pasakyti paties aukotojo širdis, – komentavo situaciją Kupiškio parapijos dekanas dr. Rimantas Gudelis. – Niekada nenurodome, kokią pinigų sumą žmogus turėtų paaukoti – tai jo reikalas. 2007 metais Lietuvos Vyskupų konferencijos plenariniame posėdyje vienbalsiai buvo patvirtintos naujos normos dėl Mišių stipendijų, aukų pasidalijimo ir kunigų pragyvenimo“.
Rekomendacijos
Šiame Vyskupų konferencijos rašte sakoma, kad per savaitę parapinėse bažnyčiose ir rektoratuose leidžiama aukoti dvejas sudėtines Mišias. Ši norma, pagal Šventojo Sosto instrukciją, nustatoma ne kiekvienam kunigui, bet parapijai. Visos
Mišių intencijos įrašomos į Mišių stipendijų knygą, kuri saugoma parapijos archyve.
Neterminuotų Mišių stipendija laikytina 40 Lt, sudėtinėms Mišioms dažniausiai skiriama 5-30 Lt auka. Už 30-tą dieną po mirties aukojamas Mišias ir metines auka kunigui turėtų būti ne didesnė kaip 70 litų, o už kitas terminuotas Mišias – ne didesnė kaip 50 Lt.
Draudžiama už laidotuves prašyti daugiau negu 150 Lt (į šią sumą neįeina atlyginimas bažnyčios tarnams). Galima paimti ir didesnę auką, jeigu tokia yra aukotojo valia.
Jeigu aukotojas nežino, kiek reikia paaukoti, ir dėl šios priežasties aukoja žymiai didesnę auką už nustatytą, tada kunigas turi paaiškinti, koks yra vyskupų sprendimas dėl Mišių stipendijų, ir jog galima paaukoti mažiau.
Kaip pasidalijamos aukos?
Parapijose, kur dirba daugiau nei vienas kunigas, laikomasi tokio tarpusavio aukų pasidalijimo principo. Iš surinktų aukų už Mišias dalies, priklausančios kunigams, ir gautų už kitus patarnavimus aukų klebonui, vikarui, rezidentui, einančiam vikaro pareigas, ir altaristai atskaičiuojama po 1 000 Lt. Likusi aukų dalis pasiskirsto taip: parapijose su dviem kunigais – klebonui – 60 , o vikarui 40 procentų. Parapijose su trimis kunigais: klebonui – 50, vikarui – 25, altaristai – 25 procentai.
Pusę kalėdojimo aukų gali pasilikti sau parapijoje dirbantys kunigai ir pasidalinti pagal nustatytą tvarką. Kita aukų dalis skiriama parapijos reikmėms.
Kunigai, sekmadieniais ar kitomis progomis talkinantys kitose parapijose, gauna Mišių stipendiją ir 30-50 Lt auką.
Celebrantui nuo sudėtinių Mišių leidžiama pasiimti Mišių stipendiją – 40 litų ir 30 litų kunigo išlaikymui.
Visur turi būti aiškumas
Ant aukų dėžutės turi būti nurodytas tik vienas skiriamų aukų tikslas. Dėžutė, skirta Mišių aukoms, turi būti atskirta nuo kitiems tikslams renkamų aukų dėžutės. Netoleruotini du visiškai skirtingi užrašai.
Jeigu aukos Mišioms aukojamos į dėžutę ir ant jos nėra jokios informacijos, tada aukos Mišioms paskirstomos po 40 Lt.
Jeigu parapijoje dirbantys kunigai nepajėgia atlaikyti visų Mišių, aukų likutis perduodamas Kurijai.
Jeigu ant dėžutės yra aiškiai įskaitoma informacija, kad už aukas nurodytu metu bus paaukotos vienerios Mišios, nepriklausomai nuo aukų sumos, aukojamos vienerios sudėtinės Mišios, už kurias kunigas pasiima 70 Lt, o likusias aukas perduoda Kurijai.
Teisingumas neleidžia pačiam kunigui sudėti Mišių aukų, kai buvo pažadėtos aukoti Mišios paskirtoms intencijoms.
Vengtina, kad per sudėtines Mišias ilgai truktų intencijų skaitymas. Jas galima ne skaityti, o tik pakabinti sąrašą skelbimų lentoje.
Šeštadieniais ir sekmadieniais galimos tokios „sudėtinės“ Mišios, kai už kelias intencijas paaukojamos vienerios Mišios, o trūkstamas Mišių skaičius paaukojamas vėliau laisvomis dienomis. Šiuos atvejus būtina suderinti su aukotojais.
Pajamos ir realybė skiriasi
„Nors Kupiškio parapijoje esu dar labai nedaug laiko, tačiau pastebėjau, kad sekmadieniais į bažnyčią susirenka apie 500 žmonių, – sakė Kupiškio parapijos dekanas. – Kiek surinkta aukų per tris sekmadienius, taip pat ne paslaptis. Pirmąjį sekmadienį, kada vyko mano pristatymas tikintiesiems – 1 070 Lt, antrąjį, kai po Mišių koncertavo geriausi Lietuvos muzikantai – 860 Lt, o trečiąjį – 665 Lt. Pusė aukos sumos skiriama parapijai išlaikyti. Vidutiniškai parapijos pajamos per mėnesį siekia apie 3 500 Lt. Už šią sumą reikia išlaikyti pastatus, mokėti atlyginimus patarnautojams, o kartais dar turi likti pinigų ir eiliniam remontui atlikti“.
Pasak dr. R. Gudelio, už teikiamus Sakramentus, laidotuves, dvasininkų išlaikymui skiriama stipendija tik nuo vienerių Mišių, o už antrąsias pusė aukos sumos atidedama į parapijos kasą, pusė atiduodama Panevėžio kurijai.
Gautos aukos už kalendą taip pat dalijamos per pusę – dvasininkui išlaikyti ir parapijos kasai. Naujojo dekano žiniomis, kalendos Kupiškio parapijoje surenkama apie 20 000 litų.
Nereikėtų pamiršti, kad Kupiškio parapija turi sumokėti 5 000 litų metinį mokestį Vyskupijai ir Kunigų seminarijai išlaikyti, todėl viską sudėjus, įspūdingų sumų dvasininkams pragyventi tikrai nėra.
Nida Šulcienė
