• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kai 6 valandą ryto suskambėjęs žadintuvas mus pažadina tam, kad prieš darbą spėtume pusvalandį pabėgioti ar padaryti rytinę mankštą, dažnam iš mūsų atrodo, kad šios treniruotės užima gana daug mūsų dienos laiko, tačiau sportinių drabužių, avalynės ir inventoriaus gamintojų atliktas tyrimas rodo, kad sportui vidutiniškai žmonės skiria mažiau nei 1 proc. savo gyvenimo laiko.

Kai 6 valandą ryto suskambėjęs žadintuvas mus pažadina tam, kad prieš darbą spėtume pusvalandį pabėgioti ar padaryti rytinę mankštą, dažnam iš mūsų atrodo, kad šios treniruotės užima gana daug mūsų dienos laiko, tačiau sportinių drabužių, avalynės ir inventoriaus gamintojų atliktas tyrimas rodo, kad sportui vidutiniškai žmonės skiria mažiau nei 1 proc. savo gyvenimo laiko.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2013 metų duomenimis, vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė yra 25 915 dienos. Atlikdami tyrimą, kuriame dalyvavo 9 000 žmonių, organizatoriai siekė išsiaiškinti, kaip žmonės jas leidžia, kam skiria daugiausia laiko. Tyrimas buvo atliktas 9 pasaulio šalyse: JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Meksikoje, Rusijoje, Korėjoje ir Ispanijoje.

REKLAMA

Atliktas tyrimas atskleidė, kad sportui žmogus skiria 180 savo gyvenimo dienų arba 0,69 proc. savo gyvenimo. Tačiau net 10 625 savo gyvenimo dienas žmogus praleidžia žiūrėdamas į technologinius įrenginius, o 7 709 – sėdėdamas, atitinkamai tam skiriame 41 proc. ir 29,7 proc. savo gyvenimo.

REKLAMA
REKLAMA

Bendravimui su šeima ir draugais žmogus per gyvenimą paprastai skiria 1 765 dienas arba 6,8 proc. gyvenimo laiko, o mylėdamasis paprastai praleidžia 0,45 proc. savo gyvenimo arba 117 dienų.

Kineziterapeutas Vytenis Steponėnas sako tikintis, kad sportui skiriame kur kas mažiau laiko nei kitoms veikloms. Gana ilgai sportą Lietuvoje žmonės atrasdavo tik tuomet, kai kildavo kokių nors sveikatos problemų, pavyzdžiui, pradėdavo skaudėti nugarą. Šiandien taip pat tokių žmonių yra nemažai, tačiau vis daugiau atsiranda tokių, kurie sportuoti pradeda dėl malonumo, prevenciškai, nes nori būti sveiki, žvalūs ir geros nuotaikos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Esu pastebėjęs, kad tema apie sportą prieš kokį dešimtmetį draugų rate buvo tabu, niekas apie tai nešnekėjo, pastaraisiais metas situacija keičiasi. Ir ne tik kalbama, bet ir imamasi veiksmų. Kad sportą į savo dienotvarkę ir gyvenimą įtraukia vis daugiau žmonių galima spręsti iš to, kad daugėja besilankančių sporto klubuose, gatvėse pastebime vis daugiau bėgiojančių ar dirbančių su savo svoriu žmonių“, - tikina V. Steponėnas.

REKLAMA

Jis sako pastebintis, kad dažniausiai Lietuvoje sportuoti pradedama perkopus trisdešimtmetį, kai žmonės įsitvirtina gyvenime, sukuria šeimą, susikuria tam tikrą gerbūvį. „Tuomet dažniausiai pas trenerį ateina vyras su žmona. Džiugu būna, kai atsiveda vaikus. Nors sportuojančio jaunimo kol kas nėra daug, bet, manau, kad situacija keisis. Žmonės vis dažniau supranta, kad vartoti vaistus ne visuomet geriausia išeitis. Juk dažnai, pavyzdžiui, galvos skausmą gali panaikinti sportas“, - sako V. Steponėnas.

Siekiant atkreipti dėmesį į tai, kad sportui ir savo kūnui žmonės visame pasaulyje skiria per mažai dėmesio „Reebok“ inicijavo pasaulinę šviečiamąją kampaniją BE MORE HUMAN, kurios rudens/žiemos sezono žinutė - „25 915 dienos“, kuria siekiama, kad kiekvienas pagalvotume, kaip gerbiame savo kūną ir ką gero kasdien dėl jo padarome.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų