Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Jei statotės namą ir norite sužinoti, ar po juo nekiurkso smegduobė, tai jums gali atsieiti nepigiai. Taip teigia Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas. Tačiau jis ramina, kad smegduobės būdingos tik karstiniams – Biržų, Pasvalio rajonams, nors praeitais metais karstinių įgriuvų buvo aptikta ir Panevėžio rajone.
„[Tyrimai kainuoja] nuo kelių iki keliolikos tūkstančių, skaičiuojant dar litais. Taip, tai, be abejo, pabrangina statybas ir gyvenimą karstiniame rajone. [...] Pastatus dar galima tvirtinti, jei nebuvo pritaikytos antikarstinės statybos priemonės, specialios sąramos, sustiprinančios visą pastato stiprumą. Be abejo, jei neatlikti inžineriniai, geologiniai tyrimai, tokia grėsmė yra“, – teigia J. Satkūnas.
– Kiek paskutiniu metu užregistruota naujų smegduobių?
– Mes suskaičiavome, kiek jų buvo įvykę, kiek jų radome senesnių. Suskaičiavome apie 50 per praeitus metus.
– Ar tai didelis skaičius? Ar jų daugėja?
– Tai – kiek didesnis skaičius nei vidutiniškai. Vienas dalykas, kad matome šiek tiek intensyvėjančio karstinio proceso požymius. Tai visų pirma lemia hidrometeorologinės sąlygos, o, kita vertus, dabar mūsų technologiniai gebėjimai yra gerokai geresni. Pritaikius, pavyzdžiui, lazerinį skenavimą, kitus būdus, galima aptikti tas smegduobes, kurios nebuvo apskaitytos anksčiau, nors jos jau yra susiformavusios prieš keletą metų ar kiek anksčiau.
– Kiek iš viso šiuo metu Lietuvoje yra smegduobių?
– Galutinį skaičių dabar bijau pasakyti, bet jų yra šimtai. Jos yra įvairaus amžiaus – nuo labai senų iki visiškai šviežių, dabar besiformuojančių.
– Kokio dydžio jos paprastai būna?
– Jos būna įvairaus dydžio, siekiančios keliolika–dvidešimt metrų gylio – tokios įgriuvos yra fiksuotos. Diametrai buvo nuo kelių centimetrų, kelių metrų, iki keliolikos metrų. Tai priklauso nuo to, kokio dydžio gipsingos uolienos klodas ištirpintas ir kokiame gylyje tas klodas slūgsojęs.
– Ar galima kaip nors iš anksto nustatyti, kad vienoje ar kitoje vietoje atsivers smegduobė?
– Tai yra labai sudėtinga. Aptikti tokio dydžio tuštumas reikalingi labai detalūs tyrimai. Esame sudarę inžinerinius, geologinius žemėlapius Pasvalio miestui, kitoms gyvenvietėms, kur intensyviausiai vystosi karstinis procesas, pavyzdžiui, Biržų miestui būtent tokie žemėlapiai yra sudaryti, kur rodomas pavojingumas, kur didžiausia tikimybė formuotis smegduobėms. Tai yra būtent tokios vietos, kur dar yra gana dideli klodai neištirpinto gipso. Būtent jie gali formuoti tuštumų, kurios anksčiau ar vėliau gali atsiverti, formavimąsi po žeme. Bet reikalinga, rekomenduojama būtent tose vietose, kur ketinama statyti svarbius pastatus, pagal statybos techninius reglamentus atlikti detalius inžinerinius geologinius tyrimus. Ir, jei yra grėsmė toje vietoje formuotis deformacijoms, žemės dubimui arba smegduobei, be abejo, reikalinga taikyti antikarstines statybos priemones.
– O jei stataisi namą ir sugalvojai tą vietą ištirti, kiek tai kainuotų tokie tyrimai?
– Nuo kelių iki keliolikos tūkstančių, skaičiuojant dar litais. Taip, tai, be abejo, pabrangina statybas ir gyvenimą karstiniame rajone.
– Įsivaizduokime, kad sėkmingai pasistatei namą ir netikėtai po juo atsivėrė smegduobė. Ką tada daryti?
– Be abejo, pastatus dar galima tvirtinti, jei nebuvo pritaikytos antikarstinės statybos priemonės, specialios sąramos, sustiprinančios visą pastato stiprumą. Be abejo, jei neatlikti inžineriniai, geologiniai tyrimai, tokia grėsmė yra. Rekomenduojama tuos tyrimus atlikti.
– Ar tiesa, kad, formuojantis smegduobei, girdimi požeminiai dundesiai?
– O taip, be abejo! Tai yra labai specifinis šio krašto bruožas. Biržiečiai net vadinami žmonėmis iš krašto, kur dunda žemė. Tokie požeminiai dundesiai – tai pirmas įspėjimas, kad po žeme yra susiformavusi tuštuma, jau dangos uolienos irsta ir krinta į susiformavusį šulinį arba šachtą.
– Tradiciškai galvojama, kad tik Šiaurės Lietuvoje yra smegduobių. Ar plečiasi jų geografija visoje Lietuvoje?
– Ne, visoje Lietuvoje jų geografija nesiplečia. Karstas – tai procesas , priklausantis nuo požeminių vandenų cirkuliacijos. Tam tikrose vietose, kad ir, sakykime, karbonatiniame mūsų rajone, kai kasama klintis, ten, klintyje, irgi aptinkama tuštumų, tačiau jos niekada nėra pavojingos, jos yra labai senos, jos yra giliai. Tačiau intensyvus karstinis procesas, pasireiškiantis smegduobėmis, yra būdingas tik Biržų, Pasvalio rajonams. Įdomu tai, kad praeitais metais buvo aptiktos naujos, gana jaunos smegduobės jau Panevėžio rajone. Žodžiu, mums dabar tenka detalizuoti ir perbraižyti Lietuvos karstinio rajono žemėlapį, tikslinti jo ribas.
– Specialistams nerimo sukėlė nauja karstinė įgriuva Vilkų miške Panevėžio rajone, teko skaityti apie tai. Kodėl tai kelia nerimą – būtent ši įgriuva?
– Ji yra rodanti besiplečiančią karstinio rajono geografinę aprėptį. Kaip jau minėjau, karstinis rajonas jau mūsų žinomas didesnis, besiplečiąs ir į Panevėžio rajoną. Tačiau labai toli plisti jis negali, tai lemia geografinės sąlygos, nes kur yra giliau slūgstantys gipsingi sluoksniai, jie niekaip negali pasireikšti smegduobėmis paviršiuje. Reikėtų paminėti, kad tai, be abejo, yra natūralus procesas. Jį sąlygoja hidrometeorologiniai ir hidrobiologiniai reiškiniai. Dabar, kai yra tokios žiemos be sniego, gilaus įšalo, kai visi krituliai (tiek sniego tirpstančiu pavidalu, tiek lietaus) filtruojasi kaip gėlas vanduo tiesiai į žemės gelmes, jis yra labai gėlas ir tokiu atveju – labai agresyvus, jis labai intensyviai tirpina gipsą, o dėl to formuojasi didesnės tuštumos.
