JAV policija areštavo grupę meksikiečių narkoprekeivių, kurie dirbo šerifo Džo Arpajo departamente. Šis šerifas pramintas „kiečiausiu Amerikos policininku“, už jo galvą mafija yra pažadėjusi milijoną dolerių.
Narkotikai ir prekyba žmonėmis
Šiomis dienomis Marikopos apygardoje policija atliko daugybę kratų, buvo suimta 12 asmenų. Kaip praneša laikraštis „The Arizona Republic“, tarp suimtųjų – ir Alfredas Navaretė (37 m.), nuo 2000-ųjų dirbęs Marikopos šerifo pavaduotoju. Areštuotos ir dvi apygardos kalėjimo darbuotojos: Marselja Hernandes (27 m.) ir Silvija Nachera (25 m.).
Policijos duomenimis, visi areštuotieji susiję su Meksikos narkotikų prekeiviais, veikiančiais JAV teritorijoje ir už jos ribų. A. Navaretė savo bosams Meksikoje reguliariai perduodavo informaciją, kada ir kur Marikopoje bus ruošiamos specialios policijos operacijos, perspėdavo nusikaltėlius, kad šie suspėtų paslėpti visus įkalčius arba pakeistų nusikaltimo planą.
Be to, įtariama, kad A. Navaretė buvo grupuotės, besiverčiančios nelegalų pervežimu iš Arizonos į Kaliforniją, narys. Policija per kratą jo namuose surado du nelegalius imigrantus. Įdomu tai, kad A. Navaretė dirbo kovos su nelegalia imigracija skyriuje, turėjo imigracinės policijos darbuotojo diplomą.
Kalėjimo darbuotoja M. Hernandes, nėščia jau devintą mėnesį, pareiškė, jog kūdikio laukiasi nuo savo vyro – Lorenco Arse-Toreso. Šis laikomas vienu įtakingiausių nusikalstamo Sinaloa narkotikų kartelio narių. M. Hernandes išrinktasis yra grupuotės, valdančios narkotikų prekybą Fenikso mieste, vadeiva. Suėmimo metu moters rankinėje rasta 16 000 dolerių grynais. Taip pat areštuotas ir M. Hernandes brolis – Duranas Džozefas Alkantaras.
Pateikti rimti kaltinimai
Per specialią policijos operaciją buvo konfiskuota 200 000 dolerių, 7 šaunamieji ginklai, 4 kg heroino ir 7 automobiliai.
Policijos duomenimis, kas savaitę narkotikų prekeivių gauja parduodavo heroino už maždaug 60 000 dolerių. Narkotikų žaliava atkeliaudavo iš Meksikos – ten, vienoje rančoje, ją gamino L. Arse-Toreso broliai. O jau Arizonoje, Vest Velio mieste, nusikaltėliai buvo įsirengę dvi narkotikų gamybos laboratorijas, kuriose heroinas buvo apdorojamas iki reikalingos pardavimui koncentracijos.
A. Navaretei pateikti kaltinimai prekyba žmonėmis, pinigų plovimu ir neteisėta veikla. Jis gali būti paleistas į laisvę už milijono dolerių užstatą.
Suimtoji M. Hernandes kaltinama prekyba narkotikais ir nelegaliu pinigų išgryninimu. Namų areštas jai atseis 2 milijonus dolerių.
S. Nachera kaltinama pinigų plovimu ir neteisėta veikla.
Į teisėsaugos rankas pateko ir dar 7 šerifo Džo Arpajo pavaldiniai. Kol kas nežinoma, kokie jiems pateikti kaltinimai.
Beje, prieš pat suėmimą M. Hernandes su savo vyru L. Arse-Toresu, lydimi A. Navaretės patikėtinio, lankėsi Meksikos miestelyje San Luise, ten gyveno vienoje iš rančų.
„Kietuolio Džo“ kovos metodai
Legendinis šerifas Džo Arpajas į tai, kad buvo areštuotas jo padėjėjas, sureagavo palyginti ramiai. Jis pareiškė, kad Meksikos narkotikų karteliai į savo pinkles gali įtraukti bet kurį. Jo nuomone, pastarieji areštai tik dar sykį rodo, jog reikia griežtinti pasienio kontrolę ir stabdyti nelegalią imigraciją. „Tai, kad šerifo pavaduotojas teikė informaciją kontrabandininkams, prekiaujantiems narkotikais, yra didžiulė niekšybė“, – pridūrė Džo Arpajas.
2009 metais Džo Arpajo vardas nuskambėjo net JAV Atstovų rūmuose, kai ten vyko debatai dėl kovos su nelegalia imigracija metodų pietinių valstijų pasieniuose. Diskusijas sukėlė įtarimai dėl galimos rasinės diskriminacijos taikant „Programą 287“. Ši programa pavadinta pagal JAV Kodekso 287 straipsnį, kuriame kalbama apie kovos su nelegalia imigracija metodus ir pilietybės suteikimą. Nuo 1996 metų numatyta, kad nacionalinio saugumo ministras turi teisę imigrantų paieškoms ir jų sulaikymui pasitelkti vietinius teisėsaugos pareigūnus. Būtent šios nuostatos ir laikosi Marikopos šerifas, save išdidžiai vadinantis „kiečiausiu Amerikos šerifu“. Jis, beje, save laiko ir aršiausiu imigrantų priešu.
Na o įstatymų leidėjai demokratai ir žmogaus teisių gynėjai Džo Arpajo griežtus kovos metodus su imigrantais vadina rasizmu. Šerifo taip ir nepakvietė dalyvauti parlamente vykusioje diskusijoje. Savo opopnentų kalbas Džo Arpajas įvardijo kaip gerai dirbančių pareigūnų persekiojimą ir raganų medžioklę.
Nepatenkintieji skundžiasi
Džo Arpajas policijoje pradėjo dirbti 1954-aisiais. Po kiek laiko jis tapo Kovos su narkotikais bei prekybos žmonėmis valdybos agentu, po to – Arizonos federalinės tarnybos viršininku. 1992 metais jis buvo išrinktas Marikopos apygardos šerifu. Vėliau vykusiuose dar 4 šerifo rinkimuose apygardos gyventojai savo balsus ir vėl atidavė jam.
Savo ruožtu oponentai Džo Arpają pravardžiuoja Nacistu ir Hitleriu, kaltina jį rasine diskriminacija. Kai kas Arizonoje nepatenkinti šiurkščiais šerifo darbo metodais ir nuolat jį skundžia. Kongresui skundėsi ir toks Chulijo Mora, kurį per vieną reidą sulaikė Džo Arpajas. Ch. Mora tvirtino, kad šerifas jį ir jo tėvą įkišęs į kalėjimą, nors abu esantys Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiai.
O dar vėliau balsą pakėlė Arizonos kalėjimų kaliniai – Džo Arpają padavė į teismą už tai, kad juos kankinąs... versdamas klausytis naujametinių melodijų. Paaiškėjo, jog prie visų nuteistųjų bėdų prisidėjo dar ir ta, kad jie buvo verčiami nuo ryto iki vakaro klausytis iš radijo taškų skambančių naujametinių giesmių. Mat Marikopos šerifas įsakė visose įkalinimo įstaigose „koncertuoti“ nuo Kalėdų iki Naujųjų metų. Beje, tai daroma jau ne pirmi metai, o nors Džo Arpajas vadinamas Nacistu, į repertuarą jis liepė įtraukti įvairių šalių ir tautų religines giesmes ir dainas, kurios skamba tomis šventinėmis dienomis. Šiaip ar taip, savo skunduose „nukentėjusieji“ kaliniai įvairiai įvertino kurioziškus „audiokankinimus“: vieni tai laiko „žiauriomis ir iškreiptomis patyčomis“, kiti tikina esantys priversti dalyvauti „religinėse apeigose“.
Tačiau Džo Arpajas yra nepalenkiamas. Manoma, kad dėl to į priekines linijas kovai su nesukalbamu šerifu ir išėjo Meksikos mafija.
2010 vasarą nežinomi asmenys išplatino audio įrašus, kuriuose viešai grasinama šerifui. Be to, narkotikų kartelis pasiūlė sumokėti milijoną dolerių tam, kas sudoros „Arizonos Hitlerį“. Įrašo autoriai taip pat pakvietė visus tapti Meksikos narkokartelio nariais, o už tai pažadėjo sumokėti po 10 000 dolerių kiekvienam, kuris prisidės prie jų.
