Už šiuos nuopelnus Martyna lepinama ne tik šypsenomis ir sveikinimais, mergina ruošiasi atstovauti Lietuvą Kuboje ir Meksikoje. Besiruošdama kepinančios saulės karščiui, barmenė jau keletą kartų spėjo apsilankyti Laplandijoje.
Kada sumiksavai savo pirmąjį gėrimą ir supratai, kad sekasi?
Prieš porą metų, kai Klaipėdoje atidarinėjome „Kaštoną“ aš buvau atsakinga už tai, kad baro lentynos būtų užpildytos gėrimais, kad būtų kokteilių meniu, kas juos pagamins ir, kad būtų įmanoma juos gerti, nors nelabai ką išmaniau. Prisi’google’inau ir dieną prieš atsidarant pabandžiau padaryti kokius 10 įvairių visiems gerai žinomų kokteilių savo draugams. Pagavom, kompanija gūžčiojo pečiais, nes nežinojome koks turėtų būti skonis. Gal apsimetinėjo, tačiau mėgindami man sumažinti stresą, sakė – visai skanu, gert galima. Tikiuosi ne dėl to, kad nemokamai. Na, beliko patikėt. Dariau, žmonės gėrė ir nusiskundimų kaip ir nesulaukiau.
O savo pirmuosius kokteilius sukūriau prieš gerus metus. Su šiais receptais keliavau į „Finlandia vodka“ čempionatą. Pamenu, rankos drebėjo, o mintyse sukosi ne noras nugalėti, o bent išgyventi tą renginį, kur nors nenualpus ar nepabėgus. Gavus pirmos vietos titulą sunkiai tuo patikėjau. Negalėjau suprasti, ar čia tiesiog pasisekė ar iš tiesų moku kurti. Na, bet toks įvertinimas suteikė pasitikėjimo savimi, pradėjau dažniau kurti ir tuo procesu mėgavausi. Dabar „Kaštone” vykstant įvairių atlikėjų pasirodymams net tapo populiaru užsisakyti specialiai tam renginiui sukurtą kokteilį.
Kurį iš tavo kokteilių klientai vertina labiausiai?
Tokio vienintelio kaip ir nėra. Netikėtai išpopuliarėjo vienas „vakaro kokteilis“, kurį pavadinau „Funk’u“, nes tą vakarą „Kaštone“ skambėjo būtent šis muzikos stilius. Paprastas Longdrink’as, saldžiai rūgštus su kelių rūšių romais, sirupu ir daug sulčių. Šiaip stengiuosi vengti sirupų, spalvotų likerių ar limonadų. Labiau mėgstu gaminti natūralesnius kokteilius, tarkim – Sour’ius. Tai rūgštūs gėrimai su citrinų ar laimo sultimis, cukrumi ir stipriais alkoholiniais gėrimais. Juos galima pagardinti šviežiais sezoniniais vaisiais, bitteriais ar aromatingomis žolelėmis. Mėgstu pasiūlyti – „Espresso Martini“, „Whisky Sour“ su kriaušėm, įvairiausias „Long Island“ variacijas ir daug daug kitų. Ryte mano vizitinė kortelė – „Mimoza“ ar „Aperol Spritz“.
Studijavai puikiame Londono Universitete filmų režisūrą bei medijas ir staiga persigalvojai, nusprendei keisti specialybę. Kodėl?
Po pirmo itin sėkmingo baro „Kaštonas” sezono Nidoje nutarėme plėstis, tačiau patalpų paieškos užsitęsė, gan miglota pasirodė antrojo baro ateitis ir aš nutariau kibti į mokslus. Tačiau tos patalpos ėmė ir atsirado, tad neilgai trukus prasidėjo pirmieji kūrimosi darbai. Po pirmo kurso sprukau atgal į gimtinę kibti į pagalbą ir tai, ko gero, buvo vienas geriausių sprendimų mano gyvenime. Nors Universitetas, kuriame studijavau filmų režisūrą ir medijas, nelabai patiko ir mesti gaila nebuvo, per tuos mokslo metus suspėjau išmokti nemažai naudingų dalykų kuriuos puikiai panaudoju versle. Filmuoju koncertus ir kuriu video reportažus. Turime netgi „KaštonasTV“ kanalą „youtube“, kurį pati administruoju. Viskas pagal planą, nors plano ir nebuvo.
Gal studijuodama dirbai barmene? Arba anksčiau teko šios duonos ragauti?
Prieš pradedant studijas už baro buvau padirbusi vasaros sezono metu Nidos „Kaštone“, tačiau ten reikėjo tik alų pilstyti bei sumuštinius lipdyt ir kept. Londone bandžiau susirasti darbą bare, bet kadangi patirties tinkamos neturėjau, niekas manęs ir nepriėmė. Na, gal per mažai ir stengiausi.
Didžiausi netikėtumai tavo barmenės darbo istorijoje?
Didžiausias netikėtumas – tai, vienareikšmiškai, pergalė „Finlandia vodka“ čempionate. O šiaip jų daug. Netikėti zavalai, netikėtai pasibaigę atsargos. Ai, dar labai netikėta buvo kai bare sekmadienio rytą radome miegantį žmogų, kuris netikėtai nulūžo tualete. Jam sakom – „Kas tu?”, o jis atkerta – „O kas tu?”. VMI ir higienos inspektores visada ateina netikėtai.
Kokie klientai labiausiai erzina?
Klientai neerzina, o ir aš bandau jų neerzinti. Na, būna visokių tų žmonių, bet pas mane „skūra jau stora” ir į širdį per daug neimu. Žinoma, šiek tiek erzina kai pasižymi WC, geria savo gėrimus, išeina su svetima striuke ar užmiega ant minkštasuolio. Bet čia labai retas atvejis. Mes turime nuostabų „kultūros vedėją”, kuris užtikrina, kad būtų taika ir tvarka. O ir patys lankytojai mūsų labai malonūs ir kultūringi.
Ar yra tekę įsimylėti klientą?
Žinoma. Na, gal nebūtinai isimylėti, bet kibirkštėlių visada būna. O tada ir už baro suktis daug smagiau ir įdomiau.
Laimėjai kelionę į Laplandiją, Kubą, Meksiką. Mėgsti keliauti? Gal turi svajonių “pasodinti kaštoną” vienoje iš šių šalių?
Keliauti labai mėgstu. Laikausi taisyklės per metus bent kelis kartus kažkur išvykti. Taip tėvai mokė. Na, jei ir nemokė, tai teisingą pavyzdį rodė ir pati išmokau.
Nežinau kaip dėl Kubos ar Meksikos, nes dar nebuvau, bet su kolegom visada juokaujam, kad paskutinis Kaštonas bus tarp palmių ir žydro vandens, regio muzikos fone. Gal tai ir ne juokai, o rimti ateities planai.
Ar gali į kelionę pasiimti kažką į kompaniją? Jei taip – kas ji/ji/jie?
I Kubą tai žinau, kad keliausime su kompanija. O dėl Meksikos dar viskas likę staigmena. Visur mielai pasiimčiau savo „trenerį” Raimondą. Per čempionatus jis visada manim pasirūpina, palaiko morališkai, sudrausmina, pasidalina nuotraukomis „facebooke“. P.s. Raimondas vienas iš tų su kuo „pasodinome” pirmąjį Katoną Nidoje.
Ar turi antrą pusę?
Oficialiai – lyg ir ne.
Pagal kokius kriterijus atsirenki darbuotojus?
Svarbiausia – noras, entuziazmas ir meilė šitam darbui. Visa kita išmokstama. Patirtis – nesvarbu. Labai vertinu, kai žmonės mąsto, ką daro, sugeba išsisukti netikėtose situacijose patys ir rodo iniciatyvą. Gal čia jau per daug noriu. Na dar turi Regį pakęsti, nes kitu atveju su ausų kamštukais darbas sunkiai eitųsi. Šiuo metu turime labai šaunų kolektyvą.
Kokią save įsivaizduoti 50-ties?
Tai, ko gero, tame paskutiniame „Kaštone” tarp palmių ir žydro vandens. Žinoma, dar šį tą prieš tai reikia nuveikti. O gal netikėtai būsiu susiradus tokį vyrą, kuriam norėsiu būti namų šeimininke, prigimdžius krūvą vaikų ir gaminsiu pilną sandėlį konservų ir uogienių žiemai. Bet čia, jei gyvenimas apsivers 180 laipsnių kampu.
Kaip tave apibūdina draugai?
Manau, kad aš jiems visai patinku.
Kaip tu pati apibūdintum save?
Aš esu labai paprastas, bet gan užsispyręs žmogus. Stengiuosi teisingai nukreipti savo energiją ir visur ieškoti įkvėpimo. Būna ir kai nesistengiu, nes kartais mėgstu tiesiog pagulėti ant sofos. Bet, kaip Pikaso pasakė – „Įkvėpimas egzistuoja, bet jis turi rasti tave bedirbantį”. Tai ilgai niekada neguliu. Mėgstu užimtumą ir iššūkius, nes žinau, kad kai noriu – galiu.
