Vieno didžiausių šalies paukštynų kiaušiniuose nustačius daugiau nei leidžiama antimikrobinės medžiagos likučių, vartotojai sunerimo: kaip auginamos ir lesinamos vištos? Kokius kiaušinius ir vištieną nuolat vartojame?
Pasak specialistų, maždaug prieš 50 metų viščiukai broileriai užaugdavo per tris mėnesius, o dabar – per perpus trumpesnį laiką. Kokiomis priemonėmis šiuolaikiniai paukštynai pasiekia tokį įspūdingą produktyvumą?
Dvigubai viršijo normą
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) uždraudė realizuoti 460 tūkst. Ukmergės rajone įsikūrusio Zujų paukštyno kiaušinių. Ištyrus jų mėginius Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, buvo nustatyta antimikrobinės medžiagos – kokcidiostatiko natrio lazalocido - likučių, kurie dvigubai viršijo leistiną normą. Šiuos kiaušinius nurodyta išimti iš prekybos ir utilizuoti.
Nustatyta, kad vištos dedeklės lesalais, kuriuose buvo antimikrobinio preparato, buvo lesinamos liepos 10–15 dienomis. Kiaušinių galiojimo terminas 28 dienos nuo kiaušinio padėjimo. Tad kiaušinių, kurių galiojimo terminas yra iki rugpjūčio 9–14 dienos, neturi likti prekybos centruose ir vartotojų šaldytuvuose.
VMVT apie užterštus kiaušinius paskelbė rugpjūčio 8 d., tad nemažai gyventojai juos jau bus suvartoję. Zujų paukštyno, per metus pagaminančio arti 60 mln. kiaušinių, direktorius Remigijus Laurinaitis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad prekybos tinkle buvo likę nedaug tų partijų kiaušinių.
VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Jonas Stanius sakė, kad prekybininkai vis dar randa uždraustų kiaušinių.
Pasekmės žmonių sveikatai
Gyventojai, pirkę ir suvartoję šio paukštyno uždraustų partijų kiaušinius, sunerimę: kokios pasekmės gali būti jų sveikatai? VMVT specialistai patvirtino, kad, paskelbus apie kiaušinių mėginiuose nustatytus didesnius antimikrobinių medžiagų likučius, vartotojai juos atakuoja skambučiais.
„Šių preparatų likučiai, patekę į žmogaus organizmą, veikia žarnyno mikroflorą, tad pavojus kaip ir dėl kitų antibakterinių medžiagų. Todėl ir kontroliuojama, kad jų nebūtų mėsoje, kiaušiniuose, piene ir kituose produktuose“, – „Valstiečių laikraščiui“ aiškino J.Stanius.
Anot jo, kokcidiostatiko natrio lazalocidas priskiriamas antibiotikų grupei. Paukštynuose jis dažniausiai naudojamas profilaktiškai. „Stambiuose paukštynuose, kur paukščių koncentracija yra didelė, ši medžiaga skiriama kaip profilaktikos priemonė. Tačiau šio antimikrobinio preparato dedama į jaunų vištaičių, kurios dar nededa kiaušinių, lesalus, o Zujų paukštyne tokiais lesalais lesintos vištos dedeklės. Buvo pažeista pašarų gamybos kontrolė“, – dėstė VMVT specialistas. Jis pabrėžė, kad paukštynas lesalus gamina savo pašarų gamybos ceche.
Zujų paukštyno direktorius tvirtino, kad antimikrobinė medžiaga į suaugusių vištų dedeklių lesalus pateko per klaidą. „14 metų istorijoje tai pirmas toks atvejis. Tą priedą naudojame tik jaunoms vištaitėms lesinti. Įvyko žmogiška klaida“, – apgailestavo R.Laurinaitis.
Neišvengs didesnės kontrolės
VMVT skelbia, kad Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kiaušinių mėginius atrinko įgyvendindami Medžiagų liekanų gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje 2013 metų stebėsenos planą. Anot J.Staniaus, šiemet planuojama paimti ir ištirti per 4 tūkstančius mėginių. Tarp jų – 200 kiaušinių.
Zujų paukštynas neišvengs griežtesnės kontrolės. Gavus nepalankius tyrimų rezultatus, įmonėje atliktas patikrinimas. Iš paukštyno paimta ir daugiau kiaušinių mėginių. Kol kas tyrimų rezultatų nėra.
„Jei paaiškėtų, kad ir juose yra neleistinų likučių, bendrovei gali būti uždrausta parduoti visą produkciją“, – perspėjo VMVT atstovas.
Kodėl taip greitai auga vištos?
Kiaušinių skandalas pakurstė kalbas apie vartojamos produkcijos kokybę. Paukštynams prikišama, kad jie per dažnai naudoja antibiotikus, neapsieina ne augimo stimuliatorių ir kitų nepageidaujamų priedų. VMVT specialistas tikino, kad vartotojų nuogąstavimams nėra pagrindo.
„Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, augimo stimuliatoriai yra uždrausti. Paukštynai nuolat kontroliuojami, likučių stebėsenai skiriama nemažai lėšų“, – pažymėjo J.Stanius.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis užtikrino, kad paukštynai nerizikuotų naudoti neleistinas medžiagas ir prarasti vartotojų pasitikėjimą.
„Rimti ūkiai žino, kas yra draudžiama. Nebuvo tokių atvejų, kad asociacijai priklausantys paukštynai būtų naudoję kokius augimo stimuliatorius ar produktų gamybos intensyvumo didinimo priemones. Juk tai nustačius nuostoliai būtų nepalyginti didesni“, – sakė V.Tėvelis, pabrėždamas, kad Zujų paukštynas asociacijai nepriklauso.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas teigė, kad šiuolaikiniai paukštynai aukšto produktyvumo pasiekia ne dėl įvairių stimuliatorių. Tokias medžiagas ES, kitaip nei, pavyzdžiui, Amerika, yra seniai uždraudusi. Anot jo, išaugusį produktyvumą užtikrina genetikos mokslo pažanga, veislininkystės darbas ir optimaliai subalansuoti lesalai.
„Tai atsakymas į klausimą, kodėl taip greitai auga vištos. Genetikos centruose atsirenkamos pačios produktyviausios veislės. O to, kaip atsakingai subalansuojami lesalai paukščiams, galėtų pavydėti žmonės. Jei mūsų mityba būtų taip subalansuota, mažiau sirgtume ir būtume darbingesni“, – aiškino V.Tėvelis.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas pastebėjo, kad kai kurie mažesni paukštynai, atsižvelgdami į vartotojų nuostatas, bando paruošti lesalus be genetiškai modifikuotų organizmų.
Visuomenei žinoma, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, sunku rasti pašarų ir lesalų, kuriuose nebūtų genetiškai modifikuotų sojų ar kitų genetiškai modifikuotų organizmų.
Krito kiaušinių kaina
Per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, kiaušinių gamyba šalyje sumažėjo 15 proc. Pernai buvo pagaminta 810 mln. kiaušinių. Pasak V.Tėvelio, kiaušinių gamyba smuko dėl paukštynų patirtų išlaidų ES keliamiems vištų gerovės reikalavimams įgyvendinti.
„Šiemet kiaušinių gamybai buvo nepalankios ir ekonominės sąlygos. Dėl aukštų grūdų kainų padidėjo pašarų savikaina, o kiaušinių kaina sumažėjo. Palyginti su pernai, ji smuko kone penktadaliu. Tai ir nulėmė sumažėjusias gamybos apimtis“, – aiškino jis.
Mažėjant kiaušinių gamybai, rinkoje daugėja įvežtinės produkcijos. Statistikos departamento duomenimis, štai šiemet sausio ir vasario mėnesiais į Lietuvą iš kitų ES šalių buvo įvežta 57,2 proc. daugiau kiaušinių nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Pagrindinės kiaušinių importo šalys buvo Latvija, Lenkija, Estija ir Vokietija.
Vištienos gamyba išaugo nuo 3 iki 7 proc. Per metus šalyje pagaminama vidutiniškai apie 100 tūkst. tonų vištienos. Kone trečdalį mėsos paukštynai eksportuoja – daugiausia į Latviją ir Estiją. Kiaušinių išvežama apie 10 proc.
Broileriai užauga perpus greičiau
Prof. habil. dr. Romas Gružauskas , Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedros vedėjas
Kaip šiuolaikiniai paukštynai sugeba pasiekti tokį aukštą produktyvumą? Spėjama, kad neapsieinama be augimo stimuliatorių, hormonų preparatų. Bet reikia pažymėti, kad ES jie draudžiami. Paukščių laikymo sąlygas, lesalų kokybę reglamentuoja ES teisės aktai, kurių privalu laikytis. Tačiau verta pastebėti, kad paukščiai turi būti gydomi.
Tad kodėl paukščiai taip intensyviai auga? Tai nulemia genetinė medžiaga, naudojant modernias lesalų optimizavimo programas subalansuoti lesalai, laikymo sąlygos. Kasmet paukščių produktyvumas išauga 1 ar 2 proc. Štai 1955–1956 metais viščiukų broilerių auginimo trukmė buvo 90 dienų, o dabar jie išauga (iki 2,3–2,4 kg) per 38–39 dienas. Tik tokiu būdu šiuolaikiniai paukštynai gali konkuruoti ir pigiai gaminti produkciją.
Tryniui spalvą suteikia dažai
Dr. Robertas Juodka , Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas
Kaip paukščius augina ir lesina stambūs paukštynai, mes nežinome. Daugiau bendradarbiaujame su ūkininkais. Bet galime patvirtinti, kad mėsinius viščiukus (broilerius) galima išauginti dukart greičiau. Tai užsienyje selekcionuoti aukšto produktyvumo paukščiai, kurie turi būti lesinami tik tam tikrais lesalais. Į juos dedama probiotikų, prebiotikų ir kt. Genetikos ir subalansuotų lesalų derinys leidžia pasiekti gerų ekonominių rezultatų. Štai anksčiau buvo naudojami pašariniai antibiotikai. Paukščiai greičiau augdavo, tačiau, pripratę prie antibiotikų, tapdavo neatsparūs ligoms. Dabar lesalai optimaliai subalansuoti. Deja, paukštynuose auginamos vištos nemato gamtos, todėl kiaušinių trynys būna blyškus. Bet yra priemonių, kaip jį nuspalvinti. Jomis, matyt, ir pasinaudojama. Įdėjus dažo į lesalus, trynys bus kaip kaimiškų kiaušinių.
VL žurnalistė Vida Tavorienė
