Naujų reikalavimų įgyvendinimo pasekmės
Pagal naujus kiaulių gerovės reikalavimus kiekvienai sukergtai kiaulaitei ir kiekvienai paršavedei, laikomai grupėse, turi būti skirtas tam tikras grindų plotas. Kai grupę sudaro ne daugiau kaip 6 gyvūnai, jis turi būti padidintas 10 proc., grindų paviršius turi būti išklotas ištisine kieta danga, kurios tam tikra dalis skiriama drenažo angoms. Paršavedės ir kiaulaitės, nuo apvaisinimo praėjus 4 savaitėms ir iki numatyto apsiparšiavimo likus savaitei, turi būti laikomos grupėmis garduose, kurių šoninių sienų ilgis taip pat nustatytas reikalavimuose. Paršavedžių ir kiaulaičių garde turi būti žaislų, kad gyvūnai turėtų kuo užsiimti.
Pertvarkyti iki šiol įprastus gardus kainavo nepigiai. Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko, vienos paršavedės laikymo vietai įrengti reikėjo skirti nuo 250 iki 350 eurų. „Tokios investicijos atsipirks per 10 ar net daugiau metų. Kai kurių šalių ūkininkai tikėjosi, kad kiaulių gerovės reikalavimų įgyvendinimas bus atidėtas, nes rinkoje padėtis sudėtinga vien dėl pabrangusių pašarų, kiaulienos savikainoje sudarančių net 70 proc. Neatidėjo. Tiesa, mums pasisekė, nes daugelis Lietuvos ūkių šiuos reikalavimus įgyvendino anksčiau“, – sakė A.Baravykas.
Todėl svarbu, kaip griežtai EK kontroliuos kitų šalių kiaulių augintojus. Jei sprendimas priimtas, reikalavimų privalo laikytis ne tik lietuviai. Apskritai kokios priimtų sprendimų pasekmės ES rinkai? „Turime pavyzdį, kaip tokio pobūdžio sprendimai 2012-aisiais veikė paukštininkystės sektoriuje, – staigiai išaugo kiaušinių kaina. Kiaulininkystės sektoriuje sumažės paršavedžių, taigi mažiau bus prieauglio, mažiau nupenėsime kiaulių. O sumažėjus pasiūlai, gali kilti kiaulienos kaina“, – svarstė A.Baravykas.
Esant dabartinėms kiaulių supirkimo kainoms, augintojai, pardavę gyvulį, patiria apie 30–40 Lt nuostolių. Tačiau taip ilgai nebus – kainos kils į viršų.
Svarbi gyvūno kilmė
Labai svarbu, kad pagaliau susitarta nuo 2013 m. gruodžio prekiaujant kiauliena nurodyti tikrąją produkcijos kilmę: ne tik kur gyvūnas paskerstas, bet ir kur atvestas, kur užaugintas.
Vartotojai gali ir nesužinoti, kokios kilmės kiaulienos jie nusipirko. Prekybos centruose ar turgavietėse niekas nesigiria prekiaujantis iš Lenkijos, Belgijos ar Vokietijos įvežta kiauliena, o kaip tik iš šių šalių į Lietuvą daugiausia šios produkcijos ir eksportuojama. Pastaraisiais metais į Lietuvą įvežta daug kiaulių ir iš Latvijos (30 tūkst.) bei Estijos (60 tūkst.). Paskerstų Lietuvoje kiaulių kilmė pasikeičia. Jos tampa lietuviškomis.
Pasak A.Baravyko, valstybės, kuriose auginamos kiaulės, galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmosios gamina daugiau kiaulienos negu suvartoja. Jos suinteresuotos, kad etiketėse nebūtų nurodyta mėsos kilmė, nes kiekvienoje šalyje vartotojai paprastai nori palaikyti tik savo gamintojus. Mažiau kiaulienos eksportuojančios valstybės, pavyzdžiui, Lietuva, siekia, kad etiketėse būtų nurodoma ne gyvulio paskerdimo, bet jo užauginimo vieta.
Statistiniais duomenimis, 2011 m. prekybos centruose ar turgavietėse lietuviškos kilmės kiaulienos tebuvo apie 44 proc., nors 2005-aisiais patys užsiaugindavome 76 proc. kiaulienos. Vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartoja apie 77 kg mėsos: 43 kg kiaulienos, 24 kg paukštienos, 17 kg galvijienos ir 3 kg avienos.
Smarkiai smuko kiaulienos gamyba
Lietuvoje yra 22 ūkiai, kuriuose auga per 10 tūkst. kiaulių, 13 ūkių augina 3–10 tūkst. kiaulių ir 16 ūkių – 1–3 tūkst. kiaulių. Dar 45 ūkiai peni nuo 100 iki 1 tūkst. kiaulių. Ūkių, kuriuose auga iki 100 kiaulių, yra nedaug ir jie neturi jokios įtakos rinkai.
Lietuvos augintojai daugiausia kiaulių eksportuodavo į Rusiją. Štai 2006 m. į šią valstybę gyvų kiaulių Lietuva eksportavo už 21,6 mln. Lt, o 2009 m. – jau už 188,3 mln. Lt. 2011 m. kiaulių eksportuota už 42,4 mln. Lt, o pavasarį eksportas nutrauktas. Atitinkamai eksportuota ir kiaulienos – už 6,7 mln. Lt, 2,3 mln. Lt ir 18,2 mln. Lt. Nuo 2012 m. kiaulių ir kiaulienos eksportas į Rusiją dėl Šmalenbergo viruso nutrauktas visoms ES šalims.
Pagal kiaulienos gamybą Lietuva atsilieka nuo daugelio ES šalių. Auginamų kiaulių skaičius itin sparčiai sumažėjo 1991–1993 m. Štai 1991 m. pradžioje auginta 2,73 mln., o 1993 m. – jau tik 1,46 mln. kiaulių. Praėjusių metų galutinių duomenų dar nėra, tačiau tikėtina, kad pagal kiaulių skaičių Lietuva nusiris iki 1919-ųjų, kai augino 750 tūkst. kiaulių. Tiesa, vėlesniais metais kiaulių auginta vis daugiau.
Galime tik pasiguosti, kad kiaulių auginame daugiau už brolius latvius (380 tūkst.) ir estus (372 tūkst.). Tačiau lenkai 2010 m. augino net 14,7 mln. kiaulių, vengrai ir austrai – po 3,1 mln., danai ir olandai – po 12,2 mln., belgai – 6,1 mln., o daugiausia kiaulių (net 26 mln.) ES rinkoje augino vokiečiai.
Dejuojame dėl kvapų, sklindančių iš kiaulių fermų, o štai pagal kiaulių skaičių, tenkantį žemės ūkio naudmenų hektarui (0,36 kiaulės), gerokai atsiliekame nuo Olandijos, kur auginama 5,6 kiaulės, tenkančios 1 ha, Danijos – 4,9 kiaulės, tenkančios 1 ha, ar net gražuolės Austrijos, kurioje 0,7 kiaulės tenka 1 ha.
Lietuvoje auginta kiaulių 1919–2012 m. (tūkst.)
1919 m. – 750
1923 m. – 1 697
1939 m. – 1 370
1966 m. – 1 734
1976 m. – 2 147
1986 m. – 2 710
1990 m. – 2 730
1991 m. – 2 436
1995 m. – 1 260
1999 m. – 1 159
2001m. – 867
2005 m. – 1 130
2009 m. – 897
2010 m. – 928
2011 m. – 929
2012 m. – 790*
Šaltinis – LKAA
* Negalutiniai duomenys
Albinas ČAPLIKAS