PRITARIU NURCHACI
A.Terleckas teigia, kad nuo 1972 metų (cituoju): „Virš mano buto KGB buvo susukęs savo agentų lizdą su visa pasiklausymo ir įrašymo aparatūra“. Nežiūrint to žinojimo, A.Terleckas 1976 m. kviečia į savo butą JAV pasiuntinybės Maskvoje sekretorių Ričardą Kombsą, kuris apsilanko kartu su Kęstučiu Jakubynu, rezistente Birute Barauskaite ir dar viena vilniete. Ar tikrai R.Kombsas ir visi jį lydintys asmenys žinojo, kad jų pokalbio klausomasi? A.Terleckas artimiau susidraugavo su JAV pareigūnu Ričardu Kombsu. Nuvykdavo į jo butą Maskvoje, JAV atstovybės pastate. Kalbėdavo apie politiką, susisiekdavo su juo ir telefonu. A.Terleckas (cituoju) „ Po kurio laiko Ričardas Kombsas liovėsi atsakinėjęs. Kažkas paaiškino, kad naujas JAV administracijos vadovas uždraudė pasiuntinybės darbuotojams palaikyti kokius nors ryšius su Baltijos valstybių rezistentais.“.
Apie „agentų lizdą“ dar 1977 metų žiemą A.Terleckas taip pat žinojo ir apie susitikimą su užsienio žurnalistu Deividu Satteriu prisimena štai ką: (cituoju)„Susitikome pas mane. O viršui gyveno Bitinaitytės, KGB agentės (viena iš jų su dukra).Jų brolis Bitinaitis – (KGB) pulkininkas. Jos ir neslėpė, kad jos KGB agentės ir seka mus dieną ir naktį pakaitomis. Net nepagalvojome, kad jos turi naktinio matymo žiūronus. Jos matė kur naktį užkasiau „Šauklį“..“
Beje, 17 metų lageriuose praleidęs Kęstutis Jakubynas tuomet buvo suimtas, nuogai išrengtas. Iškratę jo drabužius, surado laišką, kurį jis norėjo perduoti žurnalistui Deivydui Satteriui...Tad susitikti Kęstučiui su tuo žurnalistu viešbutyje, kaip buvo kiek anksčiau sutarta, nepavyko. (cituoju)„K. Jokubynas D.Satteriui nurodė žmonių, su kuriais galima būtų pasikalbėti Rygoje irTaline, pavardes, Vilniuje nusivedė pasAntaną Terlecką, kurio namuose užmiestyje prie Nemenčinės plento žurnalistas susitiko su kitais disidentais“.
A.Terleckas: (cituoju)„Mes (KGB panosėje) susitikome ir kalbėjome, ką norėjome. Aš jau buvau tiek įžūlus, kad nebijojau kalbėti“.Tuo tarpu A.Terleckas savo prisiminimuose nuolat stengiasi paminėti, kad jis buvo labai atsargus. Jis į susitikimą su D.Satteriu pakvietė A.Vienuolio mokyklos mokinius, nes jo teigimu: (cituoju) „Norėjome parodyti Deividui, kad Lietuvoje prieš okupantus nusiteikę ne tik buvę politiniai kaliniai, bet ir mokyklinis jaunimas... Terleckas: „Mintis apie Lietuvą dėsčiau kartu su K. Jokubynu, J. Sasnausko draugais, moksleiviais, kurie buvo po 30 metų jaunesni už mane, garsiai, aiškiai be dviprasmybių, o Deividas Satteris (korespondentas iš Anglijos dienraščio) jas užrašinėjo. Taigi diktavom žurnalistui ir KGB mikrofonams.“ (lit. 26, 82nr) „Čia įvyko improvizuota spaudos konferencija. Aišku, virš mūsų buto įrengtoje KGB sekykloje gyvenančios seserys Elena ir Marytė Bitinaitytės tą konferenciją užrašė. Kaip visa tai suprasti? Ar visi pakalbio dalyviai, tame tarpe ir mokyklinis jaunimas, žinojo, kad jų pokalbio klauso ir KGB? Ar turi galimybę šešiolikmečiai moksleiviai spręsti apie situacijos pavojingumą jiems ir jų šeimoms?


„Kęstutis Jakubynas įdavė Deividui latvių rezistento Into Calyčio ir kelių estų rezistentų telefono numerius. Iš Vilniaus į Rygą užsieniečiams važiuoti traukiniu ar autobusu buvo draudžiama. Deividas skrido lėktuvu. Ten jį vėl sutiko APN atstovas (be jokios abejonės, irgi čekistas...) ir nuvežė į „Rygos“ viešbutį. Bloknotą su Vilniuje padarytu interviu, bei Rygos ir Talino rezidentų adresais iš užrakinto lagamino perėmė „čekistai- geri lagaminų atrakinimo specialistai...“ Su Intu Calyčiu pavyko susisiekti, šis su disidentu Viktoru Kalniniu perdavė Deivydui Talino rezistentų pavardes ir adresus. Tačiau korespondentui važiuojant traukiniu į Taliną, jo lagaminas su adresais buvo pavogtas. (cituoju) „Čekistai, turėdami iš Deivydo pavogtus Talino rezistentų adresus, prisistatė jais. Juk Deividas nė vieno Estijos rezistento nebuvo akyse matęs.“
PASTEBĖJIMAS: Štai, ką galėjo reikšti garsus ir drąsus kalbėjimas Terleckų bute KGB mikrofonams...

Leisdamas sau viską, net ir pačius aštriausius vertinimus kitiems asmenims, p.Antanas Terleckas, manau, visiškai nepakantus savo paties, kaip politinio proceso dalyvio“, kritikai ar kitokiai nuomonei. Metų tėkmėje dažnai keisdamas savo parašytus anksčiau prisiminimus, nuomones ir politines pozicijas jis, mano supratimu, atrodo labai keistai.
***
Antanas Terleckas:
1. „Aš anksčiau nenorėjau pasakyti apie santykius su (Jonu)Laugaliu ir (Vytautu)Semėnu. O dabar nusprendžiau papasakoti visą teisybę“. „Negaliu paaiškinti, kodėl man staiga kilo noras išsiverkti ir visiems čekistams atlikti „išpažintį“. Neturėjau valios atsispirti tokiam „pasiūlymui“.
2.„Esu griežtas komunizmo, kaip politinės santvarkos, priešas, tačiau visada džiaugiuosi susitikęs komunistą, kuriame plaka lietuvio širdis“.
3. „Išpasakojau (KGB karininkams)viską ką rašiau(draugams disidentams) laiškuose“.
4. „Turėjau(KGB saugumui)duoti apie 30 buvusių ir esamų lagerininkų charakteristikas“.(...) „Pykau ant savęs, kad pasidaviau baimės jausmui. Į pokalbio pabaigą baimės jausmas dingo“
5.„Pasipiktinęs kuo nors netylėsiu, o ateisiu į (KGB)saugumą išsiaiškinti.“
6. „Aš pusiau dešinysis, pusiau kairysis, gal daugiau kairysis.“
7. „A.Terleckas su saugumiečiu J.Čiudinovu diskutuoja apie tai, kad „ribos tarp tautybių išsitrina“ A.Terleckas: (cituoju)„Aš taip pat už tų ribų (tarp tautybių)išsitrynimą.“
8. “Rusija grąžino Lietuvai Vilnių, atkovojo Klaipėdą ir išgelbėjo nuo visiško mūsų tautos išnaikinimo. ”
9. „Mūsų(sovietinėje) santvarkoje matau daugiau gero, negu blogo.Šioji santvarka tiek man, tiek mano brangiajai Lietuvai davė labai daug.Kuo būčiau,jei ne Rusija? Sekiočiau paskui plūgą užbaigęs tik pradžios mokyklą.“
10. „Ir anksčiau tikėjau komunizmo pastatymo galimumu mūsų šalyje...“
11. „Įtikinėjau, kad mums reikia eiti išvien su Rusija(ėjo 1966metai), tik Rusija gali mus apginti nuo Vokietijos“
12. „Aš anksčiau gerai nesuprasdavau partijos politikos - peikdavau kolchozus. Dabar įsitikinau, jog tai geras tarybų valdžios kūrinys ir žmonės juose gyvena neblogai. Apie tai rašydavau savo draugams į lagerius.“
13. „Istoriškai ir ekonomiškai mes susiję su Rusija, todėl mums nenaudinga nuo Rusijos atsiskirti. Reikia auklėti jaunimą draugystės su Rusija dvasia. Didžiuoju mūsų priešu liks Vokietija. Rusijos parama mums būtina, ji apsaugos mus nuo vokiečių vergijos ir tik ji.“
14. „KGB rūmuose (...) turėjau daug ilgų pokalbių. Įsitikinau, kad buvau netgi labai neteisus ir jog be jokio pagrindo jaučiau savyje pyktį KGB. KGB darbuotojai kalbėdavo su manim labai mandagiai, taktiškai nei vienu žodžiu neužgaudavo...“
15. „Lietuvai būtina gyventi sąjungoje su Rusija. Būtina.“
16. „Noriu eiti su kolektyvu, todėl prašau komunistų padėti man.“
17. „KGB buvo nesuinteresuota mane uždaryti. Daugelis čekistų per mano draugus veikė, kad manęs nepasodintų.“
18.„Taigi diktavom (užsienio) žurnalistui ir KGB mikrofonams. Aišku, virš mūsų buto įrengtoje KGB sekykloje gyvenančios seserys Elena ir Marytė Bitinaitytės tą konferenciją užrašė.“
19. „Tik ištrūkome iš vienos (SSRS)sąjungos, tai tie iškart nubėgo į kitą(ES)...“
20.„Vykstant teismui 1999 m. priėjau prie metalinio gardo ir pasveikinau nusilenkdamas jam (Mykolui Burokevičiui).Man pasirodė, kad tokiu mano poelgiu už grotų uždarytasis liko labai patenkintas.“
21. „Kreipiuosi į visus, kurie dalyvausite („Dainuojančios revoliucijos“)demonstracijose. Jokiu būdu nesineškite ten Trispalvės vėliavos“.
22.„Reikia kilti į protestus kaip Ukrainoje(Maidane). Nenusileisti šitiems parsidavėliams - naujiesiems bolševikams.“
23. Apie parašų rinkimą (žemės) referendumui:„Aš šiuos žmones pavadinčiau šiuolaikiniais disidentais ir ordinus jiems dalyčiau.“
Esu tvirtai įsitikinęs, kad būtent tiek čia paminėtos Antano Terlecko frazės, tiek ir dauguma šioje analizėje pateiktų konkrečių faktų apie A.Terlecko veiklą kompromituoja kovotojus už Lietuvos laisvę ir jos išsaugojimą. Manau, kad A.Terleckas dėl to turi prisiimti bent jau asmeninę moralinę atsakomybę.
Tokia A.Terlecko dažnai kontraversiška veikla ir dažnos kalbos atgautos Nepriklausomybės metais, manau, klaidina visuomenę bei griauna pasitikėjimą mūsų valstybe.

A.Terleckas primena, kad jis 1964m. davė sovietiniam saugumui (cituoju) “...apie 30 buvusių ir esamų lagerininkų charakteristikas. Daug klausinėta apie Endriukaitį, A.Stasiškį, Bičiūną,J.Semėną. Filipavičiumi nelabai domėjosi” “Pykau ant savęs, kad pasidaviau baimės jausmui. Į pokalbio” pabaigą tas jausmas dingo”. “Išpasakojau viską ką rašiau laiškuose (politiniams kaliniams) A.Terleckas paaiškina: “cituoju) Susidariau išvadą, kad jie (saugumiečiai) laikė mane kažkuo panašiu į “centrą”. A.Terleckas: (cituoju) “Grįžęs iš saugumo į darbą turėjau mažai laiko pranešimui politvalandėlei. Sąmoningai atsiprašiau, kad skaitysiu rusiškai”. (citatos iš knygos “25-ieji Lietuvos okupacijos metai” pateiktos 200 - ame puslapyje.) O juk tai tik vienas epizodas tarp daugelio. Kaip jį vertinti? - tegul sprendžia skaitytojai.

A.Terleckas teigia, kad nuo 1972 metų (cituoju): „Virš mano buto KGB buvo susukęs savo agentų lizdą su visa pasiklausymo ir įrašymo aparatūra“.) Nežiūrint to žinojimo, A.Terleckas 1976 m. kviečia į savo butą JAV pasiuntinybės Maskvoje sekretorių Ričardą Kombsą, kuris apsilanko kartu su Kęstučiu Jakubynu, rezistente Birute Barauskaite ir dar viena vilniete.
Apie „agentų lizdą“ dar 1977 metų žiemą A.Terleckas taip pat žinojo ir apie susitikimą su užsienio žurnalistu Deividu Satteriu prisimena štai ką: (cituoju) „Susitikome pas mane. O viršui gyveno Bitinaitytės, KGB agentės (viena iš jų su dukra). Jų brolis Bitinaitis – (KGB) pulkininkas. Jos ir neslėpė, kad jos KGB agentės ir seka mus dieną ir naktį pakaitomis.
A.Terleckas: (cituoju) „Mes (KGB panosėje) susitikome ir kalbėjome, ką norėjome. Aš jau buvau tiek įžūlus, kad nebijojau kalbėti“. Terleckas: „Mintis apie Lietuvą dėsčiau kartu su K. Jokubynu, J. Sasnausko draugais, moksleiviais, kurie buvo po 30 metų jaunesni už mane, garsiai, aiškiai be dviprasmybių, o Deividas Satteris (korespondentas iš Anglijos dienraščio) jas užrašinėjo. Taigi diktavom žurnalistui ir KGB mikrofonams.“ „Čia įvyko improvizuota spaudos konferencija. Aišku, virš mūsų buto įrengtoje KGB sekykloje gyvenančios seserys Elena ir Marytė Bitinaitytės tą konferenciją užrašė. Net ir A.Terleckui vykstant su K.Jakubynu traukiniu į Maskvą, A.Terleckas aiškina: (cituoju) „Žinojome, kad mūsų kalbas KGB gali užrašyti.“ „Man tai visai nerūpėjo. Antanas Terleckas trumpoje biografijoje jau 2006 metais aiškina: (cituoju) „Pajutę pavojų savo egzistavimui, čekistai patys ėmė kurti pogrindines organizacijas ir į jas traukti pačius talentingiausius vidurinių mokyklų moksleivius.
Ir štai tokioje KGB kontroliuojamoje erdvėje, koks buvo A. ir E. Terleckų butas, nuo pat pradžios įkuriamas neformalus Lietuvos Laisvės Lygos narių štabas.
A.Terleckas vis tik 1977m. rugpjūčio 24d. suimamas ir išgirsta KGB majoro Antano Rimkaus pasiūlymą: (cituoju) „O jei mes jus paleistume? Paleistume, jeigu pasižadėtumėte daugiau nekovoti su mumis“. (...) “Majoras pasiūlė kameroje gerai apgalvoti jų, čekistų, pasiūlymą. Rytą man bus įteiktas rašiklis ir popierius. Tada galėsiu atsakyti į jų pasiūlymą“ „Rytą gavau popieriaus ir rašiklį. Rašiau braukiau ir vėl rašiau. Ką parašiau, nebeprisimenu. Rašiau, rodos, kad sutinku nedalyvauti jokioje politinėje veikloje, jeigu KGB manęs nepersekios kaip iki šiol, nedarys mano bute kratų ir nekvies į KGB „pasiaiškinti“ dėl savo veiklos.“. Parašiau ir trumpą pasižadėjimą pakeisti savo nuostatą KGB atžvilgiu, jeigu mano gyvenimo politinės sąlygos nebus tokios, kaip iki šiol.“
A.Terleckas: - „Aš niekada neturėjau neapykantos nei A.Brazauskui, nei J.Paleckiui, nei kitiems komunistams.“

A.Terleckas teigė, kad: (cituoju)
1. „Lietuvos Sąjūdį sukūrė KGB.“
2. „KGB nusprendė sukurti tokį politinį judėjimą, kuris, apsiginklavęs patriotiniais šūkiais, stabdytų tą kovą, vestų tautą nežymių reformų keliu“.
3. „Be jokios abejonės (LPS) Iniciatyvinės grupės nariai čekistai patekdavo CK „svarstyti“ jau aprobuotus Lubiankoje. LPS neturėjo teisės koreguoti KGB strategijos Lietuvoje.“
4. “LPS steigiamasis suvažiavimas parodė visišką LKP ir LPS vadų abejingumą gyvybiniams lietuvių tautos interesamas (...) ir žengė didžiulį žingsnį Lietuvos okupacijos ir aneksijos įteisinimui.“
A.Brazauską A.Terleckas kaltina dėl jo (cituoju) “susitarimo su M.Gorbačiovu dėl politinio spektaklio „LKP atsiskyrimas nuo KPSS suvaidinimo Vilniaus operos ir baleto teatre 1989 12 19.“

Nemažą reikšmę Lietuvos laisvėjimo keliui turėjo tai, kad 1989 m. gruodžio 24 d. SSRS liaudies deputatų suvažiavimas - aukščiausiojo lygio tuometinė Sovietų Sąjungos institucija - priėmė sprendimą, kuriame ne tik pripažino Stalino-Hitlerio (Molotovo-Ribentropo) paktą, jo slaptuosius protokolus, bet ir paskelbė juos teisiškai niekiniais ir negaliojančiais nuo jų pasirašymo dienos.

A.Terlecko kova prieš Lietuvos simbolių susigrąžinimą taipogi patyrė nesėkmę. Kai Lietuvos trispalvė vėliava, Vytis, Gedimino stulpai, Tautos himnas buvo paskelbti valstybiniais simboliais, A.Terleckas tai pavadino LKP CK ir KGB lietuviškojo filialo savivale. Kauno tremtinių klube A.Terleckas savo kalbos pabaigoje sako: (cituoju) „Kreipiuosi į visus, kurie dalyvausite demonstracijose. Jokiu būdu nesineškite ten Trispalvės vėliavos“.

Apie Lietuvos herbą - Vytį A.Terlecko buvo teigta taip: (cituoju) „Rusiją vieną kartą jau buvo pagrobusi mūsų Vytį. Tąsyk jis buvo pakliuvęs į baisaus dvigalvio erelio nagus. Neatiduokime dabar į raudonojo šėtono nasrus. Mes kreipiamės į Jus, Lietuvos deputatai, į Jus, Lietuvos inteligentai. Jūsų pareiga – apginti Vytį nuo kruvinų bolševikų rankų.

KELETAS FAKTŲ APIE A. TERLECKO KARJEROS PRADŽIĄ

1. 1949 metais A.Terleckas būdamas 21m, anžiaus įstojo į VLKJS komjaunimo organizaciją.
2. Čekistas, kaip aktyviam komjaunuoliui,A.Terlecko teigimu “partijos valia” tapusiam komjaunimo sekretoriumi, (cituoju) “pavedė sekti studentų nuotaikas ir apie jas pranešinėti jam telefonu” bei sekti kažkokį Buliką.
3 A.Terleckas (kaip teigia, cituoju)“Buvau iškviestas į komjaunimo komitetą. Ten tapau komiteto aktyvistų auklėtiniu.Tai buvo ‘užsigrūdinusių kovotojų už komunizmą” būrelis.
4.1950 metų žiemą gavo įpareigojimą važiuoti į provinciją skaityti paskaitų, pagrįstų sovietinės ideologijos štampais ir gavo už tai piniginį atlygį.
5. 1950 metų pavasarį A.terleckas įsidarbina Politinių ir mokslinių žinių skleidimo bilietų platntoju, pristatinėjo lektorius ir t.t.
6. 1952 metais A.Terleckas įsidarbino spaudos cenzūros GLAVLIT’o institucijoje, kur dirbo ir J.Kuolelis.
7. 1953M. A,Terleckas paskiriamas geležinkelininkų mokyklos direktoriaus pavaduotoju auklėjamajam darbui. Universiteto komjaunimo konferencijai pasiruošia kalbą ir ją perskaito. Išrenkamas sienlaikraščio redaktoriaus pavaduotoju.
8. A.Terleckas apie save ne viešai paaiškina (cituoju)“Esu griežtas komunizmo, kaip politinės santvarkos, priešas, tačiau visada džiaugiuosi susitikęs komunistą, kuriame plaka lietuvio širdis”
9. 1954- 1957 metais A.Terleckas karjerą sistemoje tęsė SSRS valsybinio banko Lietuvos skyriujekredito inspektoriumi, Vilniaus miestro valdybos viršininko pavaduotoju.
10.Sovietinio režimo rinkimų agitatoriumi 1956m. - 1957m. žiemą žiemą A.Terlecką paskyrė ir SSRS Valstybinis bankas,ir Ekonomikos institutas.

su Jonu lietuviu.

siaip tai buvo imanoma isvaziuoti i uzsieni,tik reikedavo irodineti,kad esi koks vokietis arba labais susipykti su komunistais ir buti pakankamai zinomam uzsieni, kad jie taves negaletu uzlenkti

Kazkoks nesamoniu kratinys. Trumpais sakant - straipsnis pro bybius.

1983-iais disidentui jau buvo pavykę atsirasti Miunchene. Dyvų dyvai - kitaip nepasakysi :)