Kroatijos jaunių pasiekimai U-18 turnyruose
Kroatijos jaunių rinktinė gali pasigirti unikalia istorija – ji antrajame divizione rungtyniauja nuo pat savo pirmojo sezono pasaulio čempionatuose ir nė karto nepaliko šio turnyro nei patys nesugebėdami pakilti aukštyn, nei iškrisdami žemyn. Per 16 sužaistų čempionatų, kroatai savo sąskaitoje turi vienintelį sidabro medalį, kuris buvo iškovotas 2013 metais. Dar devynis kartus jie laimėta bronza, o sėkmingiausią laikotarpį jie išgyveno 2003–2008 metais, kai šešis sezonus iš eilės iškovodavo bronzos medalius.
Pastaruosius du sezonus Kroatijos rinktinei teko kautis dėl išlikimo, kurį jiems garantuodavo vienintelė pergalė ir trys surinkti taškai. Kroatų nelaimei, šį kartą išlikti pirmenybėse, net ir surinkus tris taškus, nepavyks – po trijų rungtynių turėdami tašką, jie nuo artimiausių konkurentų atsilieka trimis ir, norėdami išlaikyti viską savo rankose, jie nebegali pralaimėti.
Tarpusavio dvikovų istorija
Lietuvos ir Kroatijos jaunių rinktinių tarpusavio istoriją galima suskirstyti į du etapus. Pirmasis prasidėjo 2004 metais dvikovoje Elektrėnuose, kai kroatai 4-1 palaužė Lietuvos rinktinės pasipriešinimą. Po to rinktinės susitiko dar trejus metus iš eilės ir visus tuos kartus pergalėmis džiaugėsi mūsų šalies jauniai – 2005 metais laimėta 8-3, po metų varžovai nugalėti 11-5, o 2007 metais varžovai sutriuškinti 8-1.
Kitas tarpusavio dvikovų etapas prasidėjo po penkerių metų ir jį taip pat triuškinama pergale pradėjo lietuviai, 2012 metais nepasigailėję varžovų ir juos įveikę 6-0. Po metų įvykusi dvikova buvo daug atkaklesnė ir tada lietuviai laimėjo po baudinių serijos, išplėšdami pergalę 4-3. Auksiniais 2014 metais Kroatija buvo įveikta rezultatu 4-0, o prieš metus pergale taip pat džiaugėsi lietuviai, kai varžovai buvo įveikti 6-3.
Iš viso per aštuonias dvikovas, kroatai laimėjo vieną mačą, o septynis kartus iš eilės susitikimą laimėjo lietuviai. Bendras įvarčių skirtumas taip pat rodo daugiau nei akivaizdžią mūsų šalies rinktinės persvarą 48-19.
Varžovų stipriosios savybės ir lyderiai
Po trijų pralaimėtų mačų ganėtinai sunku surasti išskirtinai gerų dalykų Kroatijos rinktinės žaidime. Nepaisant to, jog didžioji dalis šios rinktinės atstovauja tiems patiems trims Zagrebo klubams, panaudoti susižaidimo kaip privalumo jiems vis dar nepavyksta. Kroatai pirmauja vienintelėje statistikos kategorijoje – jie iš visų rinktinių gauna mažiausiai baudos minučių, tačiau atsižvelgus į tai, jog lietuviai vis dar nesugebėjo pasižymėti daugumoje, tai taip pat vargu ar galėtų būti stiprus ginklas kovoje su lietuviais.
Vienintelis pozityvus dalykas kroatų gretose – jų žaidimas gerėja su kiekvienomis rungtynėmis. Jei pirmajame mače su rumunais jie neturėjo jokių galimybių ir vilčių, tai antrajame, nepaisant to, jog po apylygio pirmojo kėlinio Estijos rinktinė visiškai dominavo kituose trečdaliuose, jie sugebėjo iškovoti pirmąjį tašką. Rungtynėse su Korėjos ekipa puolime jie atrodė dar gyviau ir atliko daugiausia metimų šio čempionato metu, tačiau šeimininkai buvo per stiprūs ir jiems įkąsti kroatams nepavyko.
Paskutiniai du mačai parodė ir kitą kroatų problemą – jie geriausią savo žaidimą demonstravo pirmajame kėlinyje, o po jo jų kokybė labai suprastėdavo. Poilsio diena ir vis ilgesnis laikotarpis skirtas prisitaikyti prie laiko skirtumų varžovams turėtų padėti išspręsti šią problemą, tačiau jei Lietuvos rinktinė, rungtynėms įsibėgėjus, pridėtų vis daugiau intensyvumo ir taip bandytų palaužti dėl išlikimo kovosiančius varžovus, tai tikrai nebūtų bloga idėja.
Tarp kroatų šio čempionato metu išsiskiria Svenas Paulovičius (žaidžiantis 8 numeriu pažymėtais marškinėliais). Šis puolėjas ne tik spėjo atlikti tris rezultatyvius perdavimus, tačiau ir turi geriausią komandoje „plius-minus“ rodiklį (+2).
Gynėjas Borna Crnecas (žaidžiantis 3 numeriu pažymėtais marškinėliais) yra daugiausia iš kroatų į vartus atakuojantis žaidėjas ir rezultatyviausias turnyro gynėjas (2 įvarčiai), tačiau atlikti savo tiesioginį darbą ginantis nėra taip paprasta – jam būnant aikštėje buvo pelnyti šeši įvarčiai į kroatų vartus.
Tarp kitų pavojingų Kroatijos žaidėjų reikėtų atkreipti dėmesį į du įvarčius pelniusį Josipą Vuglacą (žaidžiantį 13 numeriu pažymėtais marškinėliais) ir Dominicą Rene Čaničių (žaidžiantį 14 numeriu pažymėtais marškinėliais), kuris, nepaisant to, jog šiame čempionate prie komandos įvarčių prisidėjo tik vienu rezultatyviu perdavimu, yra vienas iš pavojingiausių varžovų. Būdamas vienas iš trijų legionierių šioje rinktinėje, jis gruodį spėjo pasižymėti ir pora įvarčių atstovaujant U-20 rinktinei, o porą taškų (įvartis ir rezultatyvus perdavimas) jam pavyko surinkti ir praėjusiame jaunių čempionate.
Įdomūs faktai apie būsimą dvikovą
Septynių pergalingų mačų iš eilės serija prieš Kroatijos rinktinę yra ilgiausia pergalių serija jaunių lygmenyje prieš bet kokią rinktinę, per visą mūsų šalies jaunių rinktinės istoriją pasaulio čempionatuose.
Dvi iš aštuonių šių rinktinių tarpusavio dvikovų įvyko Lietuvoje. Viena iš jų išsiskyrė tuo, kad tada buvo pasiekta vienintelė kroatų pergalėje, o kitoje lietuviai pelnė daugiausiai įvarčių į varžovų vartus – 11.
Praėjusių metų dvikovą prieš Kroatiją tikrai prisimena Eimantas Steponavičius. Pirmąjį savo įvartį atstovaujant Lietuvos rinktinėms tuomet pelnęs puolėjas po mačo buvo pripažintas geriausiu susitikimo žaidėju mūsų ekipos gretose.
Pernai pirmąjį įvartį atstovaujant savo šalies rinktinėje prieš penktadienio varžovus pelnė ir kitas būsimas šių rungtynių dalyvis. Tiesa, skirtingai nuo E. Steponavičiaus, jis pergale džiaugtis negalėjo – Tomo Trstenjako smūgis viso labo sumažino varžovų persvarą iki trijų įvarčių.
Įsimintinu šis mačas turėjo tapti ir Tomašui Krukovskiui bei Dominykui Motiejūnui. Tiesa, jie pasižymėjo ne pirmaisiais įvarčiais, tačiau pirmaisiais rezultatyviais perdavimais atstovaujant Lietuvos rinktinėms. Rezultatyvus mačas buvo ir Laisvydui Kudrevičiui, kuris rungtynes pabaigė savo sąskaitoje turėdamas įvartį ir rezultatyvų perdavimą, bei Viliui Bučiui, kuris mačą pabaigė su rezultatyviu perdavimu.
Kai gruodžio mėnesį Lietuvos jaunimo iki 20 metų rinktinė susikovė su Kroatijos ledo ritulininkais, aikštėje buvo 19 žaidėjų (10 kroatų, 9 lietuviai), kurie šiuo metu yra Korėjoje ir atstovauja savo šalies jaunių rinktinėms.
Atsižvelgus į nepadorų mačo rezultatą (13-0) lietuvių naudai, galima teigti, jog tame susitikime dalyvavę mūsų šalies atstovai bus pasitikintys savo jėgomis, o kroatai nusiteikę įrodyti, kad tas susitikimas buvo tiesiog nesusipratimas.
Gruodį vykusiame mače pasižymėti sugebėjo penki penktadienio rungtynėse žaisiantys lietuviai. Patrikas Misiukas ir Laisvydas Kudrevičius taikliai smūgiavo po kartą, Tomašas Krukovskis ir Kostas Gusevas atliko po du, o Dino Mukovozas vieną rezultatyvų perdavimą.
19 iš 22 rinktinėje esančių Kroatijos ledo ritulininkų rungtyniauja Zagrebe.
Šie 19 rinktinės pagrindą sudarančių žaidėjų yra pasiskirstę po tris savo šalies klubus. Aštuonis atstovus rinktinėje turi „KHL Zagreb“, šeši žaidėjai rungtyniauja „Mladost Zagreb“ klube, o dar penki priklauso garsiausios iš paminėtų – „Medvescak Zagreb“ jaunimo ekipai.
Kroatijos rinktinė yra mažiausiai smūgių atlikusi (58) ir mažiausiai įvarčių šiose pirmenybėse pelniusi rinktinė (5). Varžovai į jų vartus atliko daugiausia metimų (118) ir pelnė daugiausia įvarčių (15).
