Ketvirtadalis (25 proc.) šalies gyventojų už medicinos paslaugas per penkerius pastaruosius metus teigė atsiskaitę neoficialiai (mokėję ar dovanoję dovanas), parodė tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa.
Lapkričio mėnesį atliktoje reprezentatyvioje apklausoje siekta išsiaiškinti, ar gyventojai per pastaruosius penkerius metus valstybinėje ar privačioje gydymo įstaigoje yra oficialiai ar neoficialiai mokėję už gydymo paslaugas, pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
Tyrimo duomenimis, oficialiai visą ar dalį kainos valstybinėje ar privačioje gydymo įstaigoje atsakė mokėję 49 proc. apklaustųjų. Tuo metu ketvirtadalis (25 proc.) respondentų sakė nei oficialiai, nei neoficialiai medikams už paslaugas nemokėję.
Iš viso kartu sudėjus oficialiai arba neoficialiai už medicinos paslaugas mokėjo 59 proc. apklausos dalyvių, 10 proc. respondentų sakė gydymo įstaigose per penkerius metus nesilankę.
Apie 50 proc. apklaustųjų nurodė, kad ateityje jie neoficialiai nemokėtų už medicininius tyrimus, gydytojo konsultacijas, siuntimą pas specialistą ar kitą gydymo įstaigą. Tuo metu 29-35 proc. teigė, jog už šias paslaugas neoficialiai mokėtų iš anksto arba vėliau - atsidėkodami.
Už operaciją neoficialiai iš anksto ar po paslaugos suteikimo mokėtų 64 proc. apklaustųjų. Pažymėtina, kad prireikus operuotis už šią paslaugą neoficialiai linkę susimokėti 87 proc. iš tų, kurie anksčiau jau buvo neoficialiai mokėję už medicinos paslaugas.
Pasak LLRI prezidentės Rūtos Vainienės, Sveikatos draudimo įstatyme teigiama, kad už pirmines, antrines ir tretines sveikatos priežiūros paslaugas mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, tačiau tyrimo duomenimis, už sveikatos paslaugas žmonės linkę mokėti ar primokėti papildomai.
R. Vainienės teigimu, rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad dabartinis sveikatos apsaugos paslaugų finansavimo mechanizmas neleidžia gyventojams gauti pageidaujamų ar pageidaujamos kokybės gydymo paslaugų.
Lapkričio 7 - 16 dienomis buvo apklausti 1046 visos Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų amžiaus.