Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad savo sukauptą turtą žmonės saugo spynomis, metalinėmis durimis ir įsigydami sarginius šunis.
Šarvuotas duris ir spynas kaip apsaugos priemonę pasirinko daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų, o šunį kaip sargą namuose laiko 25 proc. apklaustųjų.
Nuosavuose namuose gyvenantieji turto apsaugą šunims patiki dar dažniau – keturkojį sargą kaip apsaugą įvardijo 32 proc. namų savininkų. Šunimis namus turintys žmonės pasitiki kur kas labiau nei šarvuotomis durimis – šarvuotojas duris privačių gyvenamųjų namų savininkai renkasi rečiau nei sarginius šunis, t.y. tik 28 proc.
Dar 15 proc. apklaustųjų atsakė savo namuose sukaupto turto niekaip nesaugantys, o 10 proc. gyventojų kaip apsaugą pasirinko draudimą.
„Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojų turtas yra nepakankamai saugus, nes Lietuvoje saugomasi tik nuo vagysčių, ir tai ne pačiomis patikimiausiomis priemonėmis. Ne paslaptis, kad vagims įveikti fizines apsaugos priemones – duris ir spynas – trunka vos kelias minutes. Na, o šunims tenkančia atsakomybe belieka tik stebėtis“, - teigė „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Pasak jo, Lietuvos gyventojai saugosi tik nuo vagystės, t.y. vienos, ir net ne nuo pačios didžiausios grėsmės turimam turtui. M. Jundulo teigimu, vagys nepridaro žmonėms itin didelių finansinių nuostolių.
„Gal tai skamba kiek netikėtai, tačiau vidutinė vagių sukeliama žala nėra tokia didelė, mat išnešami tik namuose esantys daiktai. Tačiau finansinių nuostolių patiriama kur kas daugiau ir namuose esantis turtas suniokojamas labiau, jei įvyksta vandentiekio ar kitos avarijos, daug nuostolių sukelia gamtinės stichijos. Na, o labiausiai finansiškai nukenčiama per gaisrus“, - teigia draudimo bendrovės vadovas.
Jis pabrėžė, kad, nors Lietuvos gyventojai labiausiai bijo vagių įsiveržimo į namus, kur kas dažniau žmonės nukenčia ne nuo vagių, o nuo vandentiekio avarijų.
„Statistika liudija, kad tikimybė būti užlietam kaimynų ar pačiam patirti vandentiekio avariją bei užlieti svetimų žmonių ar savo namus yra daug didesnė nei vagių vizitas. Vanduo sukelia kur kas didesnius nuostolius, nes nukenčia ne tik namuose esantys daiktai, kuriuos taip saugome, bet ir pastato konstrukcijos – sienos, lubos, grindys, vamzdynai, kuriuos reikia remontuoti. Tai kainuoja dešimtis tūkstančių litų. Fizinės apsaugos nuo tokių nelaimių nėra, sarginiai gyvūnai tokiais atvejais taip pat bejėgiai“, - draudikų matomą realybę įvardija M.Jundulas.
Kita svarbi nuostolius nešanti grėsmė - liūtys, vėtros, potvyniai. Nuo 2009 m. tai tampa labiausiai augančia grėsme žmonių turtui – per vienerius metus stichijų nuniokoto turto padaugėjo 10 kartų. Nuo gamtos jėgų nukenčia ir namai, ir kiemo statiniai, ir automobiliai, ir kitas turtas. Be to, gamtinės jėgos atneša ir nemažus finansinius nuostolius – vidutinė žala vienam namų ūkiui yra apie 3700 Lt.
Vagystės yra tik trečia pagal dažnį įvykių grupė, vagystės vidutinė žala namams – apie 2300 Lt.
Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, Lietuvoje apdrausta tik 53 proc. namų, 21 proc. butų ir 13 proc. namų turto.
Per praėjusius metus būstą apdraudę Lietuvos gyventojai patyrė žalos ir gavo išmokas už 121 mln. litų.
