Dešimt valstybių, tarp jų ir Lietuva, 2004 m. gegužės 1 dieną tapo oficialiomis Europos Sąjungos (ES) narėmis. Kas pasikeitė per šiuos ketverius metus ir ką apie šiuos pasikeitimus mano šalių narių gyventojai?
Videoreportažas su vilniečių nuomonėmis pridedamas straipsnio pabaigoje.
Per anksti
Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija buvo tos valstybės, kurios prieš ketverius metus pradėjo naują etapą, rašo „Respublika“.
Šiandien, kai buvimas ES piliečiais tapo kasdienybe, retas tepagalvoja, kas būtų, jei būtų kitaip. Nors, tarptautinės žiniasklaidos teigimu, žmonių, abejojančių ES nauda, sumažėjo, daugelis vis dėlto mano, esą per anksti yra spręsti apie ilgalaikį poveikį valstybėms. Be to, neretai tiesioginę ES naudą užgožia vidinės valstybių problemos. Čekijos gyventoja Martina Sracerova „Respublikai“ sakė: „Be abejo, buvimas ES nare Čekijai naudingas, tačiau kol gyventojai realiai pajus tai, praeis šiek tiek laiko“.
Galimybės
Kalbant apie narystę ES, kaip ir visuomet, minimos dvi pusės: pozityvi ir negatyvi. Dauguma kalbintų respondentų teigė besidžiaugiantys galintys laisviau keliauti, ES teikiama parama, galimybe stažuotis ir mokytis.
Latvijos verslininkas Lynardas Repsikas teigė: „Džiaugiuosi, kad supaprastėjo prekių dokumentų tvarkymas ir atsirado daugiau galimybių plėtoti verslą“. Tuo tarpu informatikos studentas iš Varšuvos Marekas Kzyckis sakė: „Galimybė studijuoti kitose valstybėse iš tiesų yra neįkainojama - jau spėjau ja pasinaudoti ir žadu tai daryti ateityje“.
Taip pat stebint Rytų Europos gyventojus neįmanoma nepamatyti, kaip žmonės naudojasi galimybe dirbti svetur - didelė dalis lietuvių, latvių, estų, lenkų uždarbiauja Didžiojoje Britanijoje. Kad ir kaip vertintume šį fenomeną - daugeliui žmonių jis reiškia galimybę gyventi geriau.
Faktą, kad ES teikiamos galimybės džiugina naujus narius, patvirtino ir Čekijos ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja ponia Martina Heranova. Jos teigimu, čekai pozityviai vertina narystę ES, ypač galimybę dirbti ir mokytis svetur, laisvai keliauti Šengeno erdvėje bei ES teikiamą finansinę paramą.
Kita pusė
Tačiau medalis turi dvi puses. Tikriausiai viena didžiausių problemų įstojus į ES - migracijos protrūkis. Dėl jo kilo bėdų ne tik šalims, iš kurių emigruoja piliečiai, bet ir toms, kurios juos priima. Didžioji Britanija ir Airija jau skundžiasi nebepajėgiančios kontroliuoti šio proceso ir dėl to kylančių bėdų.
Dar vienas daug diskusijų keliantis aspektas - bendros valiutos euro įvedimas. Tik Didžiajai Britanijai, Švedijai ir Danijai yra suteiktos teisinės išimtys pasilikti savo nacionalines valiutas, o visos likusios ES šalys yra įsipareigojusios anksčiau ar vėliau prisijungti prie bendros pinigų sistemos.
Naujausiame Europos Komisijos (EK) pranešime teigiama, kad prie eurozonos jau 2009 m. prisijungs ir šiemet ketverių metų ES sukaktį švenčianti Slovakija.
Pagal apklausas, šį faktą slovakai kaip ir beveik visų kitų ES narių gyventojai vertina neigiamai.
Taip yra todėl, kad žmonės baiminasi kainų šuolio įvedus naują valiutą, kaip atsitiko Vokietijoje. Nors oficialiai visos kainos buvo perskaičiuotos adekvačiai, netrukus jos šoktelėjo.
Visuma
Apskritai dauguma naujų ES piliečių narystę vertina teigiamai. Pasak Lietuvos ambasadoriaus Slovėnijoje Rimučio Klivečkos, „narystė ES šaliai davė daug. Vienas didžiausių pranašumų yra tai, kad liberalizavosi rinka. Nepaisant kai kurių batalijų, vis dėlto juntamas valstybės ramumas bei užtikrintumas“.
Ambasadoriaus teigimu, žmonės yra patenkinti naryste. Žinoma, jiems nepatinka augančios kainos ir infliacija, tačiau tai daugiau bendros tendencijos, būdingos ne tik Slovėnijai.
Lietuvos ambasadorius Vengrijoje Darius Jonas Semaška sakė, kad „eilinis vengras pasakytų, kad gyvenimas pablogėjo. Tačiau dėl to kalta ne ES, o vidinės valstybės problemos“. Pasak jo, ES narystė nesukelia tokios euforijos ir teigiamų emocijų kaip Lietuvoje, nes ES teikiamą naudą užgožia vidiniai faktoriai.
