Savo verslą pradėti galima bet kokioje srityje ir iš esmės bet kokiomis formomis. Visgi kad ir koks bebūtų verslo pobūdis, yra vienas dalykas, kuris visiems sėkmingiems verslininkams yra būtinas – tinkamas ir išmintingas finansų valdymas. „Entrepreneur.com“ pateikia smulkaus verslo finansų eksperto Steve'o Strausso įžvalgas apie dažniausias klaidas, daromas pradinėse verslo kūrimo stadijose:
1. Netikslus verslo kūrimo išlaidų paskaičiavimas
Pasak Strausso, bene dažniausia savo verslą pradedančių asmenų klaida – netikslus reikiamų išlaidų paskaičiavimas. Kitaip tariant, verslą pradedantys žmonės dažnai linksta manyti, jog sėkmingai verslo pradžiai jiems pakaks mažesnės pinigų sumos nei iš tikrųjų prireikia. Skaičiuodami savo potencialias išlaidas, pradedantieji verslą žmonės nuvertina, kiek pinigų pareikalaus atsiskaitymas su investitoriais, paties verslo plano įgyvendinimas ar galiausiai atlyginimų išmokėjimas. Susidūrę su realybe verslininkai dažnai tiesiog nebesugeba pakelti finansinės naštos, kuri užgriūna jų ką tik pradėtą verslą.
2. Nesugebėjimas suformuoti tinkamo marketingo biudžeto
Socialinių medijų kanalai ar elektroninis paštas dažniausiai yra laikomi mažiausiai kaštų pareikalaujančiais verslo plėtros būdais. Bet jei jaunieji verslininkai laikosi įsitikinimo, jog šių priemonių išnaudojimas realybėje jiems nieko nekainuos, jie yra pasmerkti susidurti su rimtais keblumais. „Vienintelis būdas žmones ir potencialius savo klientus supažindinti su savo verslu yra tinkamos marketingo ir reklamos strategijos suformavimas ir panaudojimas. Kitu atveju jūs tiesiog nepritrauksite savo klientų“, - aiškina Straussas. Tiksliai apibrėžti pinigų sumą, kurią derėtų skirti marketingo biudžetui, yra pakankamai sudėtinga, nes tai yra visiškai individualus dalykas. Kita vertus, natūralu, jog vietinio verslo vystymas pareikalaus mažesnio marketingo biudžeto nei verslas, vystomas nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu.
3. Nesugebėjimas tinkamai tvarkyti savo mokesčių
Yra itin svarbu atsižvelgti į finansų ekspertų patarimus tam, jog sugebėtumėte tinkamai tvarkyti savo mokesčius bei neprarastumėte pinigų ten, kur galite to išvengti. „Kai kurie žmonės vykdo savo verslą, remdamiesi tiesiog privačios veiklos pagrindais, vietoj to, jog apiformintų savo verslą ribotos atsakomybės įmonės arba vadinamosios S korporacijos veiklos pagrindu. Juk tokiu atveju būtų galima sutaupyti nemažai pinigų, skiriamų mokesčiams“, - aiškino Straussas.
4. Pernelyg didelis išlaidavimas
Kuomet pasiimate didelę paskolą ar investuojate savo susitaupytus pinigus, kyla didelė pagunda nemažą dalį savo pinigų paskirti prašmatnaus biuro įrengimui ar personalo plėtrai. Strausso teigimu, taip elgtis yra neišmintinga. Verslo pradedantieji turėtų pernelyg neįsijausti į ne pirmojo būtinumo darbo sąlygų gerinimą bei geriau pataupyti šiuos pinigus. Galbūt ateityje sėkmingas verslas leis jums atnaujinti savo įmonės kompiuterius ar išsinuomoti erdvesnį ofisą, bet verslo kūrimo pradžioje geriau susimąstykite, kaip turimas lėšas galite investuoti į savo verslo plėtrą ar kitų ilgalaikių savo verslo tikslų įgyvendinimą.
Neseniai įkurtoms verslo kompanijoms dažnai pagelbėja ir nepriklausomi išorės investitoriai. Šie geradariai gali paremti pradedančiuosius verslininkus įvairaus dydžio finansinėmis injekcijomis. Vienas tokių investitorių Jamesas Huntas dalinasi keliais patarimais, kaip verslininkai galėtų atkreipti į save dėmesį ir susilaukti finansinių investicijų iš išorės.
Visų pirma, mąstydami apie išorės investicijas, pradedantieji verslininkai turėtų pakankamai realistiškai įvertinti tokios paramos apimtis bei formuoti pamatuotus savo lūkesčius. Išorės investicijos neturėtų tapti pagrindiniu verslo vystymo šaltiniu. Kita vertus, pradedančiajam verslininkui privalu turėti aiškią ir efektyvią strategiją, kurios pagrindu išorės investicijos ateityje galėtų būti sėkmingai grąžintos.
Be to, išorės investicijų pritraukimą palengvintų pakankamai solidus pradedančiųjų verslininkų finansinis balansas, anksčiau įgyta verslo patirtis ir matomi ankstesnės veiklos rezultatai. Išorės investuotojai atsižvelgia ir į tai, koks yra verslo kompanijos personalo dydis ir ar jis išvis egzistuoja. Be abejo, svarbios ir rinkos, kurioje vystomas verslas, perspektyvos. Šiuo atveju didesnėje rinkoje veikiančios kompanijos turi daugiau šansų pritraukti išorės investicijas, mat jos yra mažiau paveikios netikėtiems rinkos svyravimams.
Anot Hunto, svarbu ir tai, kokia apimtimi pradedantysis verslininkas yra linkęs bendradarbiauti. Šiuo atveju išorės investitoriai pageidautų nemaža dalimi įsitraukti ir į kompanijos sprendimų priėjimo procesą. Pavyzdžiui, paskirti savo atstovą į kompanijos valdybos tarybą. Vien tam, jog išorės investitorius galėtų kontroliuoti kompanijos veiklą ir matytų, jog jo investuojami pinigai yra naudojami išmintingai. Tad jei pradedantysis verslininkas nėra linkęs į kompanijos valdybą įtraukti papildomų žmonių, išorės investitoriai tokiam verslininkui vargu ar suteiks finansinę paramą.
