Karštis, smogas, laimė - pirmi žingsniai Tailando sostinėje. Vienintelis žodis „p-a-g-a-l-i-a-u“. Po pasiryžimo, sunkaus darbo, taupymo, ilgo planavimo, dar ilgesnio svajojimo ir galų gale vienuolikos su puse valandų skrydžio vis dar negalime patikėti, kad pradedame savo kelionę.
Aplinka. Žmonės. Nuotaikos
Bankokas - miestas, kuriame tikiesi spiginančios saulės, tačiau tave pasitinka ją užgožiantis smogo debesis. Daugiajuostės gatvės, keliaaukščiai viadukai, pro transporto spūstis įžūliai besispraudžiantys motoroleriai, tuk – tukai (triratė motorinė transporto priemonė), automobiliai, dviračai ir žmonių grūstys sudaro milijoninio miesto įspūdį. Bankokiečiai kaip ir kitų didelių miestų gyventojai gali būti suskirstyti į porą grupių turistų atžvilgiu: turistinėse vietose daugelis nepatenkintų, atvirai rodančių nepasitenkinimą įgrisusiais turistų klausimais ir kiti, besišypsantys, nuolat stengiantys padėti ir malonūs miestiečiai.
Bangkokas (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Į turistą dažnai žiūrima kaip į vaikščiojantį pinigų maišą, kuriam nėra skirtumo mokėti dešimtimis, šimtais ar tūkstančiais batų daugiau nei vietiniams. Kainos išgalvojamos, meluojama apie muziejų, šventyklų darbo valandas tam, kad pasimetę turistai pirktų turą tuk-tuk'u. Bet nėra taip viskas neigiama, nes gatvėse dirba daugybė turistams pasirengusių padėti Tailando vyriausybės samdytų žmonių, kurie nukreipia ir pataria. Ne vien vyriausybės pastangomis Bankoke turistas gali pasijausti kaip Mekoje, kur viskas daroma, kad tik būtų komfortiškesnis jo vizitas. Vietiniai gyventojai, ypač neturistinėse vietose, siūlo pagalbą ne tik patardami, bet ir patys lydėdami iki reikalingos vietos, nors jiems ir nepakeliui.
Bangkokas (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Maloniai nustebome, kai autobuse kontrolierei neatidavus grąžos, moteriškės sėdinčios šalia pradėjo bartis su sukčiauti bandžiusiąja ir iškovojo mums beveik pusę sumokėtos sumos. Priverčia nusišypsoti ir atvejai, kai žmonės, gerokai vyresni už mus, stojasi užleisti vietą ar kelia mūsų sunkiąsias kuprines, kai tuo tarpu turistai net nebando užleisti vietos vyresniam vietiniam.
Maistas
Kvapai, vaizdai ir skoniai palieka neišdildomą įspūdį, tačiau verta paminėti, kad ne visada teigiamą. Gyvūnijos pasaulis ant žalios mėsos ar žuvies pirmomis dienomis apetito nežadino, tačiau guosdavomės tuo, kad mūsų skiepų pasas tvarkingai užpildytas.Maistas ir švaros pojūtis šioje aplinkoje eina nepakeliui, kai tai sau pakartoji kelis kartus skonis dažnai maloniai nustebina ir priverčia apsilaižyti pirštus. Kvapai ir vaizdai viliojo, ragavome viską ir daugeliui iš mūsų buvo labiai skanu, ne veltui tailandiečių virtuvė viena iš geriausių pasaulyje. Daugelis ingridientų dar ir dabar mums lieka paslaptimi. Norėdami išvengti turistinių kelių ir nesekti turistinias įpročiais stengėmės valgyti gatvėje kartu su vietiniais.
Bangkokas (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Nardėme pro skersgatvius ir turistų aplenkiamus kampelius siekdami rasti kuo autentiškesnių gatvės maisto prekeivių parduodamų patiekalų. Vieną iš skaniausių mūsų ragautų patiekalų būtent ir radome užslėptą giliame kiemelyje, kur nebuvo nei angliškų meniu, nei suprantamų nuorodų. Čia mus pasitiko besišypsantis vyriškis, gaminantis iki šiol skaniausią ir pigiausią mūsų ragautą tailandietišką makaronų sriubą.
Bangkokas (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Dar keliaudami čia svajojome kaip valgysim daug vaisių, tačiau užtrukdavo laiko rasti nesupjaustytų ir neparuoštų valgyti vaisių. Vieną dieną važiuodami link traukinių stoties autobusu atsitiktinai pastebėjome pilnus prekystalius, prikrautus vaisių. Turgelyje radome tokių vaisių, kokių niekad nebuvome matę Lietuvoje ar apskritai Europoje. Pasivaikščiojus vos kelias minutes mūsų krepšiuose greitai atsirado žaliųjų ir geltonųjų mangų, arbūzų, papajų, tailandietiškų obuolių, ličių, saldžiausių ananasų, “drakono vaisių" (dragon fruit), kažkokių šakniavaisių ir uogų. Vaisiai tapo mūsų kasdiene vakariene. Vis dėlto, vaisių paieškos kasdien užtrukdavo ne vieną valandą, nes nėra taip lengva nusipirkti pigių nepjaustytų vaisių. Vietinių nuorodos dažnai padėdavo rasti tik bankokiečių lankomus vaisių turgus. Vienas jų buvo itin didelis ir įspūdingas, nusidriekęs per abi didelės gatvės puses, kur vienoje buvo vaisių gausa, o kitoje pilna įvairiausių gėlių žiedų.
Kuriozai. Nesusipratimai. Įdomybės.
Kuriozų Bankoke pasitaikė ne vienas. Pats pirmasis buvo pakeliui iš oro uosto į Banglamphu rajoną, kuriame gyvenome. Taksi vairuotojas mūsų keturias kuprines ramiu veidu sukrovė į ružavo taksi bagažinę, tačiau ne horizontaliai, kaip mes tikėjomės, bet vertikaliai. Ružavoji bagažinė, aišku, neužsidarė ir du trečdaliai mūsų kuprinių galėjo stebėti chaotišką Bankoko transportą pro visiškai neuždarytą dangtį. Mūsų vairuotojas kuprines supančiojo guminėmis virvėmis ir iš jo ramaus veido supratome, kad bagažą šitaip vežti įprasta.
Bangkokas (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Antra diena Bankoke – antras kuriozas - apsilankymas “Armani fabrike". Po ilgos dienos pasivaikčiojimo Bankoko gatvėmis, nusikalę sėdėjome parkelyje prie vienos iš šventyklų. Pamedituoti nepavyko – periodiškai kas tris minutes vis naujas plačiai besišypsantis “tuk tukininkas" bandė siūlyt “turą" į “big Buddha", “black Buddha" ir “sitting Buddha", tik už 5 Batus kiekvienam (1 US doleris apie 30 batų). Būtina paminėti, kad nei vienas iš jų iš pradžių neatskleidžia savo paslėptų planų “prakalt" mums “nuostabųjį turą". Visi atrodo tiesiog draugiški miestiečiai, siekiantys nekaltai pabendrauti. Vienas iš jų pasiūlė neįtikėtinai pigią kainą už “Buddhų turą" plius nuvežimą atgal į hostelį – 1 batas kiekvienam. Kibimas buvo – žuvis yra – paskutinis punktas, kad nuveš iki hostelio suviliojo, po sekundės jau darėme facebook'o profilio nuotraukas tuk tuke. Pirmoji Buddha buvo eilinis altorėlis kažkieno kieme, kur mums maloniai pranešė, jog esam tarp laimingųjų, galinčių paaukoti. Apsidairėm ir po minutės jau vėl sėdėjom tuk – tuke, kai paaiškėjo, kad turim užsukti į “labai geros kokybės ARMANI kostiumų" siuvyklą. Pasirodo Armani siuvyklėlė už potencialių klientų atvežimą tuk tukui užpila pilną baką. Kadangi Armani darbščiųjų rankų būrelio siuviniai mūsų nesudomino, kitos Buddhos “buvo nepakeliui", išgirdome: “solly solly, no time", ir buvome pristatyti į hostelį.
Bangkokas (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Organizatorių)
Keliautojų kuprine (ang. backpacker) rojuje Baghlamphu vienas iš gatvės prekeivių neleido akims praslįsti savo parduodamomis prekėmis ir užrašu prie jų: „We buy and sell“. Panaudotos turistinės kuprinės, miegmaišiai, kilimėliai, knygos „Lonely Planet“, kompasai ir kitas turistinis inventorius kaskart praeinant pro šalį link mūsų hostelio vertė atidžiau įsižiūrėti ir įsitikinti, ar tarp jų nerasime savųjų.
Bangkokas (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Pinigai
(1 US doleris 28 batai)
Maistas (gatvės prekeivių) – vidutiniškai apie 30 - 35 batai, pigiausias rastas 10 batų.
Transportas:
· Pigiausia transporto priemonė – autobusas (7 batai).
· Tuk – tukas (dažniausiai nevažiuoja ilgesnių atstumų) – nuo 5 iki 20 batų arba kaina iš dangaus.
· Taksi - įsėdimas 20 batų, vienas kilometras 2 batai.
· Nuo oro uosto iki centro: taksi 550 batų, autobusas 150 batų.
· Nakvynė – hostelio dvivietis kambarys su ventiliatoriumi ant lubų (kuris puikiai atvėsina) ir bendru dušu (šaltas vanduo, bet karšto tikrai nereikia): vidutiniškai – 300 batų, pigiausias variantas - 200 batų, lova hostelio daugiaviečiame kambaryje (tokio tipo kambariai nėra itin populiarūs ir daugiausia būna 4 lovos) – 100 batų.
Hau!! Susimatysim kitam Tailando mieste!!
