Apsalę nuo laosiečių svetingumo sėdom į autobusą link Pietryčių Azijos perlu vadinamo Luang Prabang. Kelionę pradėjom su netyčia atrastu „draugu“ – kaimiečio vežamu rūkytu šikšnosparniu. „Kvepėjo“ ir kalnų serpentinais kratėsi kartu su mumis visą kelionę.
Luang Prabang, Laos (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Aplinka. Žmonės. Nuotaikos.
Sutemus Pietryčių Azijos perlo autobusų stotis toli gražu neatrodė įspūdingai, bet čia tik stotis. Miestas, visai nepanašus į kitus regiono miestus, labiau priminė žydrojo kranto kurortą. Medinės namų langinės, žydinčių medžių alėjos, jaukios kavinukės, senos vyninės ir žolytė prie namų nukėlė atgal į Europą.
Luang Prabang, Laos (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Taip norėjosi tos vyno taurės – ech J Net ir tokiam prancūzų kolonistų dėka europietiškumu pulsuojančiame mieste ieškojome Azijos. Pusiasaly tarp dviejų upių išsidėstęs senamiestis su prancūziško tipo alėjomis svarbiausią vietą atidavė vietinei kultūrai – vidury senamiesčio ant kalno įsikūrusiai budistų šventyklai su pasakiška panorama į tarp kalnų besiskverbiantį Mekongą. Vis dėlto architektūriškai daug įspūdingesnę šventyklą atradome pasileidę, kur akys veda, be žemėlapių ir gidų, sekdami smilkalų ir gėlių kvapais. Netoli Mekongo kranto atradome didelę teritoriją užimančią jaukią ir ant juodų sienų gražiai auksu ištapytą budistų susirinkimo vietą.
Luang Prabang, Laos (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Užliūliuoti nuo prisiminimų apie namus braidžiojom po medžiagų, medžio ir sidabro dirbinių turgus, kurie pasirodė daug įdomesni ir skoningesni nei tailandietiški. Sveikinomės su kiekvienu prasilenkiančiu vietiniu dar kaimo šventėje išmoktu: „sabaidee“. Laosiečiai, draugiški bet ir neįkyrūs, atsipalaidavę prie vaisių ir bagečių nukrautų prekystalių šypsenomis ir rankų mostais viliojo praeinančius turistus.
Luang Prabang pasigedom ledų L, bet atradom šaltą kavą, kuri turėtų patikti, net ir kavos nemėgstančiam. Lyginant su Tailandu Laosas kavą mėgstančiam turistui turėtų būti rojus dėl galimybės gauti čia išaugintos pupelių kavos. J Tai nėra pigus malonumas, bet kartais tas puodelis būna „vertas grieko“.
Luang Prabang, Laos (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Maistas iš esmės panašus į tailandietišką, tik konsistencija labiau primena „buizas“. Ant gatvės prekeivių maisto prekystalių daugiau lapinių daržovių, valgomų vienų arba su vietiniais makaronais (noodles) itin populiariose sriubose. Naktiniuose maisto turguose atsiranda švediško stalo principas – sumoki vieną kainą ir kraunies kiek nori kokio nori maisto.
Luang Prabang, Laos (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Prancūzų palikimas – bagetės, Luang Prabange skanesnės nei Laoso šiaurėje – pagaliau daugiau druskos ir nėra cukraus J. Vietinių daromi sumuštiniai su daugybe daržovių ir kitais pasirinktais ingridientais tokie skanūs, kad suvalgius triskart apsilaižo pirštus net ir sumuštinių nemėgstantis.
Pinigai (1 USD – 8000 kipų)
Bilietas autobusu Luang Nam Tha – Luang Prabang (apie 300 km) – 90 000 kipų
Nakvynė – svečių namų keturvietis kambarys – 100 000 kipų
Maistas
Švediško stalo lėkštė – 10 000 kipų
Sumuštinis – 10 000 kipų
Šalta kava – 5000 kipų
Luang Prabang, Laos (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)