Atšokę vestuves manote, jog prasideda naujas jūsų laimingo gyvenimo etapas, tačiau pikta ragana Realybė pasirodo visai kitokia. Kaip išsaugoti meilę ir jausmus, kad jie nepakliūtų į piktos žiežulos gniaužtus? To paprastai niekur neišmoksi: nei prabangiame vestuviniame salone, kuriame matavotės baltą gulbės suknelę, nei grožio studijoje, kurioje virtote pasakų princese. Vis dėlto svarbiausia yra atsikratyti keturių pagrindinių iliuzijų.
Pirmoji iliuzija: meilė nugali viską!
Meilė niekada pati už save nekovoja. Ji kaip gležna gėlelė nelaistoma nuvysta. Todėl niekuomet negailėkite laiko meilės ir santykių puoselėjimui. Kuo daugiau tam skirsite pastangų, tuo stipresnė bus santuoka. Nesitikėkite, kad geri santykiai ims klostytis savaime. Juos keičia ne bažnytinė ar civilinė santuoka, bet jūs patys.
Nusiteikite, jog abejonės, ar ištekėti buvo geras sprendimas, apniks ne kartą. Kad ir kas benutiktų, svarbiausia – išsaugoti meilę. Tuomet bus lengviau susitaikyti su nuoskaudomis, nusivylimu, neišsipildžiusiais lūkesčiais, laikinu partnerio atitolimu ar atšalimu, liūdesiu dėl jo nebuvimo greta ir dėmesio stoka.
Ieškoti kompromisų ir atminkite, kad išrinktasis turi ir savo gyvenimą, todėl ne visuomet gali pastebėti jūsų problemas ir nusivylimus arba atspėti, ko trokštate. Kalbėkitės, tuomet galėsite išsakyti tai, ką jaučiate.
Antroji iliuzija: įsimylėjėliai – tai dvi to paties obuolio puselės
Nesuvokite šio posakio paraidžiui, nes iš tiesų esate du skirtingi žmonės, todėl jūsų gyvenimo tikslai nebūtinai turi sutapti. Kad neištirptumėte savo mylimojo šešėlyje, būtina turėti savo pasaulį – žinoti, į kokį uostą plaukiate, ir ko iš šio gyvenimo tikitės.
Mylėkite save! Antraip, kaip sugebėsite savo išrinktajam duoti tai, ko neturite? Tiems, kas savęs nemyli, tenka elgetos vaidmuo ir nuolatinis išmaldos (dėmesio, švelnumo ir padrąsinamųjų žodžių) prašymas. Kad ir kas benutiktų, stenkitės neprarasti savigarbos jausmo.
Moteris, pašventusi savo gyvenimą vyrui, pati užsineria sau kilpą ant kaklo. Ji atsisako savęs pačios. Nepastebimai pasaulis ima trauktis ir sumažėja iki vienintelio laimės žiburio – vyro. Tuomet tarsi prarandama tapatybė ir net menkiausias šeimyninis kivirčas ar nesusipratimas atima iš po kojų žemę, nes daugiau aplinkui tarsi nieko nėra. Tokios moters rizikuoja susirgti depresija.
Meilės nereikia maldauti, ji paprastai dovanojama. Tuomet sulaukiama to paties. Mylimasis dėl jūsų bus pasiruošęs ir kalnus nuversti, jei žinos, kad visuomet galės tikėtis nuoširdaus palaikymo ir meilės.
Trečioji iliuzija: gyvenimas su mylimuoju – visų svajonių išsipildymo metas
Vienas žmogus niekuomet nesugebės išpildyti visų jūsų svajonių ir užpildyti atsiradusios tuštumos. Todėl geriau neturėti iliuzijų, kad vedybinis kelias bus vien tik rožėmis klotas. Pati tobuliausia greičiausiai ir bus tik šventinė vestuvių diena.
Iš tiesų gyvenimas drauge yra didelis menas, kadangi būtina išgirsti ne tik savo, bet ir partnerio jausmus bei mintis. Tikrasis artumas – tai fizinis ir dvasinis apsinuoginimas vienas priešais kitą. Tai reiškia, kad tampate lengvai pažeidžiami. Vienas žodis ar neapgalvotas žingsnis ir jūsų santykiai bei lūkesčiai gali subyrėti – nesvarbu, kad prieš tai į juos būsite investavę nemažai kantrybės ir laiko.
Nenorite liūdnos pabaigos? Tuomet reikės išmokti kontroliuoti savo mintis, reakcijas ir emocijas, o retkarčiais mokėti ramiai nuslopinti tvyrančią įtampą. Dar prieš santuoką būtina aptarti, ko tikitės ir bendro gyvenimo ir nusiteikti nelengviems išbandymams, nes santykių kūrimas yra darbas.
O savo jausmais ir laime rizikuojate abu – nepasisekus santuokai, įskaudinti liksite abu, nors pradžioje greičiausiai tikitės to paties: meilės, supratingumo, harmonijos, darnos, palaikymo, pripažinimo ir džiaugsmo. Ir dar – siekdami laimės, privalote judėti į priekį, nes meilė turi sparnus – jai reikia augti.
Ketvirtoji iliuzija: būtina kontroliuoti kiekvieną mylimojo žingsnį
Bandymas kontroliuoti vyro veiksmus dažniausiai baigiasi fiasko. Vienas iš greičiausių būdų užmušti meilę – patupdyti ją į auksinį narvelį. Laisvė – tai oras, be kurio uždūsta net ir stipriausi jausmai.
Nemanykite, kad sutuoktinis yra jūsų nuosavybė ir priklausys jums visą likusį gyvenimą. Jums nesuteiktas patentas į šį žmogų, todėl negalite valdyti jo kūno, jausmų ir minčių. Santuoka negali virsti kalėjimu, ji yra abipusė ir savanoriška dviejų žmonių sąjunga.
Jei vienas iš sutuoktinių bando kontroliuoti savo partnerį, griaunamas tarpusavio emocinis kontaktas. Kai jis nutraukiamas, santykiai baigiasi, nors kartais kartu gyvenama iš įpročio, tam tikros priklausomybės, kraštutiniais atvejais – dėl neapykantos ir keršto troškimo.
Lyderis santykiuose reikalingas, bet ne tas, kuris žemina kito pasiekimus ir orumą. Jei įminsite santykių harmonijos receptą, tuomet visą gyvenimą mėgausitės dviguba laime, nes gyvenimas santuokoje suteikia du gyvenimus, o tai atveria naujas galimybes ir apdovanoja neįkainojamu intelektualiniu, emociniu ir dvasiniu turtu.
