Santūrumu pasižymintys ekspertai, kalbėdami apie atėjusius Arklio metus, rodeo nežada – 2014-ųjų kumelė risnos ramiai ir užtikrintai.
Leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekonomistai mano, kad ir 2014-aisiais Lietuvos vardas puikuosis sparčiausiai augančių Europos Sąjungos (ES) valstybių olimpe, o kelerius metus trunkantį pakilimą vainikuos bendros Senojo žemyno valiutos – euro kelionės mūsų pinginių link pabaiga.
Kaip ir kasmet, metų gale analitikams pateikiame įvairių ekonomikos scenarijų ir prašome įvertinti jų tikimybę.
Pernai, jau antrą kartą iš eilės, taikliausią prognozę pateikė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, iš 13 scenarijų, tiksliausiai įvertinęs 12. Jam nepavyko numatyti tik šalies finansų sektorių bei krepšinio sirgalius supurčiusios Ūkio banko griūties.
Vis dėlto praeitis jau lieka knygose, kus kas įdomiau pažvelgti į tai, kas bus.
1. Lietuva atitiks Mastrichto kriterijus (labai didelė tikimybė – 93,5 proc.)
Ekonomistų klausėme, kokia tikimybė, kad šiemet atitiksime Mastrichto kriterijus ir būsime pakviesti prisijungti prie euro zonos. Kalbinti ekspertai vienbalsiai sutarė, kad euro galime laukti jau 2015-ųjų pradžioje. „Beveik nelieka abejonių, kad Lietuva bus pakviesta prisijungti prie euro zonos nuo 2015 metų pradžios“, – sakė N. Mačiulis. „Infliacijos tendencijos yra palankios, vienintelė grėsmė – fiskalinis kriterijus, esantis politikų rankose“, – teigė „Danske Bank“ vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Ekspertų vertinimu, atitikti Mastrichto kriterijus – realiausias kitų metų scenarijus.
2. Lietuvos BVP augs sparčiausiai ES (vidutinė tikimybė – 55 proc.)
Prognozuojama, kad BVP augimas kitais metais pranoks 3,5 proc. ribą, tačiau priduriama, jog tai nereiškia, kad jis bus sparčiausias. „Kaip ir 2013-iais, šiemet mus gali aplenkti Latvija ir galbūt Lenkija, Estija ar net Švedija“, – aiškino vyriausiasis banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Panašios nuomonės laikėsi ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jis tarp kandidačių augimo lenktynėse aplenkti Lietuvą taip pat nurodė Latviją ir Švediją.
3. Lietuvoje bus įvesti progresiniai mokesčiai (maža tikimybė – 28,75 proc.)
Ekspertai silpnai vertino progresinių mokesčių galimybę ir tai motyvavo bendru supratimu, kokia arši konkurencinė kova dėl investicijų vyksta kaimynystėje.
„Manau, kad tokia reforma nepadidintų biudžeto pajamų, nepagerintų mažesnes pajamas gaunančių gyventojų padėties, todėl, atlikus gilesnę analizę, ši iniciatyva turėtų atvėsti“, – teigė N. Mačiulis. Tik G. Nausėda užsiminė apie vidutinę galimybę dar labiau įsitvirtinti mokesčių progresyvumui.
4. Dalios Grybauskaitės laukia antra prezidento kadencija (labai didelė tikimybė – 87,5 proc.)
Ekonomistai vieningai sutarė, kad rimto varžovo D. Grybauskaitei kol kas nematyti. „Negalima atmesti galimybės, kad kova bus įdomi ir daug ką lems rinkimų kampanija, – tikino V. Klyvienė. – Vis dėlto dabartinės vadovės pozicijos yra labai stiprios.“
5. Bus atsisakyta Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto (vidutinė tikimybė – 56,25 proc.)
Tokią galimybę ekspertai vertino vidutiniškai. Ž. Maurico manymu, labiausiai tikėtina, kad VAE projektas ir toliau bus vilkinamas. G. Nausėda buvo kiek skeptiškesnis ir teigė manąs, kad dabartinė įvykių eiga rodo, jog atominė energetika negrįš į Lietuvą. „Veikiausiai tai bus padaryta mūsų partnerių rankomis“, – sakė SEB banko ekspertas.
6. Nedarbo lygis Lietuvoje bus mažesnis nei 8 proc. (maža tikimybė – 22,5 proc.)
Apmaudu, tačiau gerų naujienų Lietuvos darbo rinkoje tikėtis kitąmet nevertėtų – nedarbo lygis ir toliau mažės laipsniškai. N. Mačiulio teigimu, tai lemia struktūrinio nedarbo problemos. „Dabartiniai bedarbiai neturi kompetencijų, kurių tikisi darbdaviai. Dėl to sunku įsivaizduoti, kad nedarbo lygis kitąmet bus mažesnis nei 8 proc.“, – sakė N. Mačiulis.
Panašios nuomonės laikėsi ir Ž. Mauricas. Jis pridūrė, kad panaši padėtis vyravo Suomijoje ir Švedijoje, kur, sprogus NT burbului, darbo rinka normalizavosi tik po gero dešimtmečio.
Kiek optimistiškesnė buvo V. Klyvienė. „Manau, kad nedarbas išliks apie 9 proc., tačiau tai yra įmanoma – situacija priklauso nuo to, kaip įsisiūbuos renovacijos procesas“, – aiškino ekonomistė.
7. Prieš įsivedant eurą gerokai išaugs NT kainos (maža tikimybė – 20,5 proc.)
Leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai teigė, kad tokia tikimybė yra itin maža, mat kainų augimą lemia kitokie faktoriai. „Negalima atmesti, kad dalis rinkos dalyvių norės sužaisti euro „partiją“, tačiau NT brangimą turėtų skatinti toli gražu ne tik euro įvedimo lūkesčiai“, – aiškino G. Nausėda.
8. Vilniaus miestas taps nemokus (maža tikimybė – 18,75 proc.)
Ekspertų teigimu, daugiau nei milijardo litų skolą sukaupusio didžiausio Lietuvos miesto bankrotas – mažiausiai tikėtinas kitų metų scenarijus. Pašnekovai vienbalsiai tvirtino, kad tokia situacija beveik neįmanoma net susidūrus su rimtais sunkumais, nes sostinė būtų gelbėjama visų mokesčių mokėtojų lėšomis.
9. Euro zonos augimas pranoks 2 proc. (maža tikimybė – 31,25 proc.)
„Atskiros euro zonos šalys gali pasiekti spartesnę nei 2 proc. plėtrą, tačiau visam regionui tai negresia“, – puikiai iliustruodamas kolegų nuomonę aiškino G. Nausėda.
10. FED ir ECB stabdys pinigų skatinimo politiką (maža tikimybė – 28,75 proc.)
Šiuo klausimu kai kurių pašnekovų nuomonės išsiskyrė. N. Mačiulio manymu, nėra nė menkiausios tikimybės, kad JAV ir Europos centriniai bankai liausis rinkas tvindę pigiais pinigais. „Žemos bazinės palūkanos išliks bent iki 2015 metų vidurio – FED pirks mažiau obligacijų, tačiau apie pinigų bazės mažinimą dar net nebus kalbų“, – pasakojo N. Mačiulis.
Ž. Mauricas mano, kad ekonomikos augimas nebebus skatinamas bent jau už Atlanto. „JAV ekonomikos rezultatai yra itin geri, tad labai tikėtina, kad JAV pabaigs ekonomikos skatinimo programą jau 2014 metų pradžioje“, – sakė Ž. Mauricas.
Kas buvo teisus, paaiškės tik kitąmet.
11. Rusijos ekonomika patirs recesiją (maža tikimybė – 27,5 proc.)
Beveik visi ekspertai neįžvelgė didesnių grėsmių rytinei Lietuvos kaimynei. „Didelis Rusijos vidaus rezervas neleis patirti recesijos – turimų lėšų pakaks investicijoms, vartojimui ir ekonomikai skatinti“, – mano V. Klyvienė. Ž. Mauricas pridūrė, kad neigiamos įtakos Rusijos augimui gali turėti krintančios naftos kainos.
12. Lėčiau augs Kinijos ekonomika (labai didelė tikimybė – 85 proc.)
Kas Kinijos ekonomika augs lėčiau, prognozavo visi savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai. Teigiama, kad tokią situaciją skatina ne ekonomikos krizė, o intensyvėjantis vidaus vartojimo skatinimas.
13. Ukraina pasirašys asociacijos sutartį su ES (vidutinė tikimybė – 42,5 proc.)
Kijevo perspektyvą susisaistyti su Briuseliu analitikai vertino dviprasmiškai – sutariama, kad tokia galimybė egzistuoja, tačiau sprendimą nulemti gali išoriniai veiksniai. „Padėtis galėtų pasikeisti po 2015 metais įvyksiančių Ukrainos prezidento rinkimų“, – sakė G. Nausėda.
14. Naftos kaina kris (didelė tikimybė – 60 proc.)
Visi leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti analitikai tvirtino, jog labai tikėtina, kad 2014 metais mažės naftos kaina. „Skalūnų dujų revoliucija įgalino JAV stipriai sumažinti priklausomybę nuo naftos, taip pat šiek tiek sumažino šios žaliavos paklausą“, – sakė N. Mačiulis.
Net mažiausią kritimo tikimybę prognozuojanti V. Klyvienė teigė, jog yra įsitikinusi, kad kaina mažės, tačiau pavadinti proceso kritimu sakė nedrįstanti.
