Dabar prabangių automobilių karaliai yra Audi, BMW ir Mercedes Benz, tačiau septintame dešimtmetyje viskas buvo truputėlį kitaip. Nes BMW dar vis bandė tapti geriausiai valdomu automobiliu, Audi dar buvo sauskelnėse, o Mercedes Benz buvo kažkur pensininkų garažuose. Į visų akiratį atėjo Alfa Romeo su "Alfetta".
Septintame dešimtmetyje visi Alfa Romeo modeliai buvo varomi klasikine komponuote, tad variklis buvo priekyje, transmisija per vidurį, o varomieji ratai buvo gale. Per visą savo gyvenimą "Alfetta" pasiūlė tai ko didingieji Vokiečiai tuo metu svajojo turėti. Prieinamą kainą, praktiškumą, azartišką vairavimą bei lenktynių istoriją, kurios visi tik gali pavydėti. Alfa Romeo tai turėjo.
Alfa Romeo "Alfetta" savo gyvenimą pradėjo 1972 metais kai pasirodė "Berlina" arba kaip mes mėgstame vadinti - sedanas. Nors gamintojas teigia, jog automobilio dizainą kūrė Alfa Romeo dizaino centras, iš tikro automobilio dizainą kūrė žymi automobilių dizaino įmonė Bertone. Tačiau tai nublanksta prieš tai, ką Alfa Romeo inžinieriai sugebėjo padaryti su "Alfetta". Pavarų dėžė buvo sumontuota dėl geresnio svorio paskirstymo, taip dabar daro BMW ir kiti gamintojai, kurie laiko šį gamintoją etalonu. Bet grįžkime prie Alfa Romeo. "Alfetta" turėjo tobulą svorio paskirstymą 50:50, kas leido gamintojui užtikrinti neprilygstamą valdymą ir važiuoklės darbą.
Automobilis sulaukė minimalių atnaujinimų 1975 metais ir taip buvo gaminamas iki 1981 metų. Alfa Romeo atnaujindama modelį pasiūlė į jį montuoti ir naujesnius ir modernesnius variklius. Tad pirkėjai galėjo rinktis iš 1,6 litro, 108 arklio galių modifikacijos bei garsiosios "1750" modifikacijos, kuri buvo varoma 1,8 litro, 122 arklio galių agregatu. 1977 metais prie jų prisidėjo 2 litrų, 122 arklio galių, o vėliau ir 130 arklio galių motorai. Kadangi automobilis svėrė vos 1100 kilogramų, tuometiniai žurnalistai šį automobilį apibūdino kaip klasės etalonu, to dabar jau nebe išgirstame. Reikėtų pridurti, jog "Alfetta" buvo siūloma su visais diskiniais stabdžiais, o tuo laiku niekas negalėjo to pasiūlyti.
1982 metais "Alfetta" sulaukė dar vieno subtilaus atnaujinimo. Pagrindiniai pasikeitimai buvo, jog "Alfetta" nebeturėjo juodų radiatoriaus grotelių, priekinių žibintų apiplovimo sistema buvo bazinėje įrangoje bei šoniniai posūkiai buvo mums įprastose vietose arčiau priekinių durelių. Tačiau be šių smulkių patobulinimų, "Alfetta" pasiūlė naują 2,4 litro dyzelinį variklį, kuris išvystydavo 95 arklio galias ir maksimalų 165 km/h greitį. Iki tol Alfa Romeo montavo VM Motori tiekiamus variklius, kurie išvystydavo 82 arklio galias.
Bet pati svarbiausia naujovė buvo galingiausioji "Alfetta" modifikacija "Quadrifoglio Oro". Kuri buvo gaminama nuo 1982 iki 1984 metų, vėliau ji buvo pervadinta tiesiog į "2.0i". Dviejų litrų benzininis variklis išvystydavo 125 arklio galias, o 1983 metais sumontavus Bosch Motronic sistema galia išaugo iki 130 arklio galių. Bazinėje tokio modelio įrangoje buvo lengvo lydinio ratlankiai, elektra valdomi langai, borto kompiuteris, "Check control" funkcija, tepalo lygio, aušinimo skysčio, stabdžių skysčio įspėjamo lemputės. Tokią sistemą turėjo ir 9 dešimtmečio BMW automobiliai.
Be sedano Alfa Romeo siūlė įsigyti ir dar sportiškesnę kupė, kuri turėjo "Alfetta GT" vardą. Pristatyta 1974 metais, ši modifikacija buvo gaminama vos dvejus metus. Automobilio dizainą taip pat kūrė Bertone, tačiau be dizaino Bertone prisidėjo ir prie techninių automobilio klausimų. "GT" labiausiai išgarsėjo dėl savo "1750" modifikacijos, kuri buvo siūloma ir sedano pavidalu.
Pasibaigus "GT" gyvavimui, prasidėjo "GTV" dominavimo laikas. 1976 metais kompanija pristatė truputėlį patobulintą "GT" variantą. Jame sudėjo tuos pačius variklius, važiuoklė ir kitus komponentus, tačiau su tokiu pačiu 2 litrų ir 122 arklio galių benzininiu varikliu, "GTV" galėdavo pasiekti 190 km/h greitį, kai tuo tarpu sedanas buvo truputėlį lėtesnis.
Pristatant "GTV", Alfa Romeo daugelį automobilių pardavė raudona spalva, kuris šiuo metu yra vizitinė Alfa Romeo markės spalva, kaip ir Ferrari.
Alfa Romeo tuo metu buvo labai sportui orientuota markė, nes gamintojas pristatė dvi "GTV" modifikacijas, norint pagerbti tam tikrą automobilių sporto rūšį. Pirmoji buvo "GTV Turbo Delta" modifikacija ir ji buvo skirta ralio lenktynėms. Ši modifikacija buvo varoma tą patį 2 litrų benzininį variklį tik prie jo pridėjo turbiną ir galia ūgtelėjo iki 150 arklio galių. Vėliau buvo pasirodę modifikacijų su tiesioginiu įpurškimu, jos išvystydavo 175 arklio galias.
Antroji modifikacija buvo "Grand Prix". Ji buvo skirta Formulės 1 sportą pagerbti. Mažai kas žino, tačiau iki pat 5 dešimtmečio, Alfa Romeo buvo viena sėkmingiausių Formulės 1 komandų, kuri vertė raudoti savo konkurentus. Tad jeigu kas nors paklaus kokia yra sėkmingiausia kada nors Formulės 1 komanda, atsakymas paprastas ir lengvas - Alfa Romeo.
Nors dabar galime paminėti 40 metų "Alfetta" gimtadienį, net 1938-1940 metais buvo gaminamas modelis su šiuo pavadinimu. Jį naudojo lenktyninis bolidas turintis 8 cilindrų, 1,5 litro benzininį variklį, kuris išvystydavo 200 arklio galių.
Dabar prabangių automobilių karaliai yra Audi, BMW ir Mercedes Benz, tačiau septintame dešimtmetyje viskas buvo truputėlį kitaip. Nes BMW dar vis bandė tapti geriausiai valdomu automobiliu, Audi dar buvo sauskelnėse, o Mercedes Benz buvo kažkur pensininkų garažuose. Į visų akiratį atėjo Alfa Romeo su "Alfetta".
Septintame dešimtmetyje visi Alfa Romeo modeliai buvo varomi klasikine komponuote, tad variklis buvo priekyje, transmisija per vidurį, o varomieji ratai buvo gale. Per visą savo gyvenimą "Alfetta" pasiūlė tai ko didingieji Vokiečiai tuo metu svajojo turėti. Prieinamą kainą, praktiškumą, azartišką vairavimą bei lenktynių istoriją, kurios visi tik gali pavydėti. Alfa Romeo tai turėjo.
Alfa Romeo "Alfetta" savo gyvenimą pradėjo 1972 metais kai pasirodė "Berlina" arba kaip mes mėgstame vadinti - sedanas. Nors gamintojas teigia, jog automobilio dizainą kūrė Alfa Romeo dizaino centras, iš tikro automobilio dizainą kūrė žymi automobilių dizaino įmonė Bertone. Tačiau tai nublanksta prieš tai, ką Alfa Romeo inžinieriai sugebėjo padaryti su "Alfetta". Pavarų dėžė buvo sumontuota dėl geresnio svorio paskirstymo, taip dabar daro BMW ir kiti gamintojai, kurie laiko šį gamintoją etalonu. Bet grįžkime prie Alfa Romeo. "Alfetta" turėjo tobulą svorio paskirstymą 50:50, kas leido gamintojui užtikrinti neprilygstamą valdymą ir važiuoklės darbą.
Automobilis sulaukė minimalių atnaujinimų 1975 metais ir taip buvo gaminamas iki 1981 metų. Alfa Romeo atnaujindama modelį pasiūlė į jį montuoti ir naujesnius ir modernesnius variklius. Tad pirkėjai galėjo rinktis iš 1,6 litro, 108 arklio galių modifikacijos bei garsiosios "1750" modifikacijos, kuri buvo varoma 1,8 litro, 122 arklio galių agregatu. 1977 metais prie jų prisidėjo 2 litrų, 122 arklio galių, o vėliau ir 130 arklio galių motorai. Kadangi automobilis svėrė vos 1100 kilogramų, tuometiniai žurnalistai šį automobilį apibūdino kaip klasės etalonu, to dabar jau nebe išgirstame. Reikėtų pridurti, jog "Alfetta" buvo siūloma su visais diskiniais stabdžiais, o tuo laiku niekas negalėjo to pasiūlyti.
1982 metais "Alfetta" sulaukė dar vieno subtilaus atnaujinimo. Pagrindiniai pasikeitimai buvo, jog "Alfetta" nebeturėjo juodų radiatoriaus grotelių, priekinių žibintų apiplovimo sistema buvo bazinėje įrangoje bei šoniniai posūkiai buvo mums įprastose vietose arčiau priekinių durelių. Tačiau be šių smulkių patobulinimų, "Alfetta" pasiūlė naują 2,4 litro dyzelinį variklį, kuris išvystydavo 95 arklio galias ir maksimalų 165 km/h greitį. Iki tol Alfa Romeo montavo VM Motori tiekiamus variklius, kurie išvystydavo 82 arklio galias.
Bet pati svarbiausia naujovė buvo galingiausioji "Alfetta" modifikacija "Quadrifoglio Oro". Kuri buvo gaminama nuo 1982 iki 1984 metų, vėliau ji buvo pervadinta tiesiog į "2.0i". Dviejų litrų benzininis variklis išvystydavo 125 arklio galias, o 1983 metais sumontavus Bosch Motronic sistema galia išaugo iki 130 arklio galių. Bazinėje tokio modelio įrangoje buvo lengvo lydinio ratlankiai, elektra valdomi langai, borto kompiuteris, "Check control" funkcija, tepalo lygio, aušinimo skysčio, stabdžių skysčio įspėjamo lemputės. Tokią sistemą turėjo ir 9 dešimtmečio BMW automobiliai.
Be sedano Alfa Romeo siūlė įsigyti ir dar sportiškesnę kupė, kuri turėjo "Alfetta GT" vardą. Pristatyta 1974 metais, ši modifikacija buvo gaminama vos dvejus metus. Automobilio dizainą taip pat kūrė Bertone, tačiau be dizaino Bertone prisidėjo ir prie techninių automobilio klausimų. "GT" labiausiai išgarsėjo dėl savo "1750" modifikacijos, kuri buvo siūloma ir sedano pavidalu.
Pasibaigus "GT" gyvavimui, prasidėjo "GTV" dominavimo laikas. 1976 metais kompanija pristatė truputėlį patobulintą "GT" variantą. Jame sudėjo tuos pačius variklius, važiuoklė ir kitus komponentus, tačiau su tokiu pačiu 2 litrų ir 122 arklio galių benzininiu varikliu, "GTV" galėdavo pasiekti 190 km/h greitį, kai tuo tarpu sedanas buvo truputėlį lėtesnis.
Pristatant "GTV", Alfa Romeo daugelį automobilių pardavė raudona spalva, kuris šiuo metu yra vizitinė Alfa Romeo markės spalva, kaip ir Ferrari.
Alfa Romeo tuo metu buvo labai sportui orientuota markė, nes gamintojas pristatė dvi "GTV" modifikacijas, norint pagerbti tam tikrą automobilių sporto rūšį. Pirmoji buvo "GTV Turbo Delta" modifikacija ir ji buvo skirta ralio lenktynėms. Ši modifikacija buvo varoma tą patį 2 litrų benzininį variklį tik prie jo pridėjo turbiną ir galia ūgtelėjo iki 150 arklio galių. Vėliau buvo pasirodę modifikacijų su tiesioginiu įpurškimu, jos išvystydavo 175 arklio galias.
Antroji modifikacija buvo "Grand Prix". Ji buvo skirta Formulės 1 sportą pagerbti. Mažai kas žino, tačiau iki pat 5 dešimtmečio, Alfa Romeo buvo viena sėkmingiausių Formulės 1 komandų, kuri vertė raudoti savo konkurentus. Tad jeigu kas nors paklaus kokia yra sėkmingiausia kada nors Formulės 1 komanda, atsakymas paprastas ir lengvas - Alfa Romeo.
Nors dabar galime paminėti 40 metų "Alfetta" gimtadienį, net 1938-1940 metais buvo gaminamas modelis su šiuo pavadinimu. Jį naudojo lenktyninis bolidas turintis 8 cilindrų, 1,5 litro benzininį variklį, kuris išvystydavo 200 arklio galių.
