Karo istorijoje yra ne vien tik šlovingos pergalės – joje esama ir ne tokių herojiškų puslapių, kai kada netgi anekdotinių, skelbia mixstuff.ru.
1. Australijos armija pralaimi Australijos stručiams
1932 metais Australijos ūkininkus užklupo bėda – jų žemėse įsikūrė didžiulis paukščių būrys ir grasino sunaikinti visą kviečių derlių. Ir tai buvo ne šiaip sau paukščiai, kuriuos galima nubaidyti, pastačius šiaudinę kaliausę. Tai buvo emu (Australijos stručiai) – beveik dviejų metrų aukščio padarai, turintys nepaprastą apetitą ir aiškiai ketinę ilgam užsilikti ūkininkų žemėse. Jų buvo ne mažiau 20 tūkstančių.
Liko viena viltis – armija. „Kariniams veiksmams“ vykdyti buvo parengti du kareivių pulkai, kuriems vadovavo Australijos Karališkųjų artilerijos pajėgų majoras Meriditas (Meredith).
Jau pirmasis operacijos etapas parodė nepaprastus emu sugebėjimus kariauti partizaninį karą. Pirma, paaiškėjo, kad paukščiai jokiu būdu nenori burtis į krūvą (taip būtų patogu su jais susidoroti), o išsilaksto po laukus taip, jog kiekvieną tektų medžioti atskirai. Antra, jie greitai laksto, ir prisiartinti prie jų per reikiamą atstumą nėra taip lengva.
Gerokai pavaikęs savo kareivius po laukus, Meriditas nusprendė pakeisti taktiką, surengti pasalą ir atvilioti paukščius prie netoliese esančios dambos. Ir tikrai, po kurio laiko kariškiai pamatė maždaug tūkstančio paukščių pulką. Kai paukščiai prisiartino, Meriditas sukomandavo „Ugnis!“ ir čia sugedo kulkosvaidis. Paukščiai išsilakstė.
Nusivylęs Meriditas įsakė įkelti į sunkvežimį kitą, veikiantį kulkosvaidį ir šaudyti nesugaunamuosius emu važiuojant, kaip kine apie gangsterius, bet, kaip pasirodė, šiems paukščiams aplenkti sunkvežimį yra vieni juokai, o ir paleisti taiklų šūvį iš mašinos, dardančios laukais, praktiškai neįmanoma. Gaudymas baigėsi tuo, kad sunkvežimis įvažiavo į kažkokią tvorą, ir jo motoras užgeso. Majorui Meriditui neliko nieko kito, kaip prisipažinti pralaimėjus ir gėdingai grįžti namolei.
Rezultatas: 10 tūkstančių kulkosvaidžio eilių tūkstančiui nušautų paukščių.
2. Pilotai rizikuoja karjera dėl... įspūdingų nuotraukų, įkeltų į „Facebook“
Karinis lėktuvas – ne žaislas. Bet kam jis nepatikimas. Žmogus turi būti rimtas, atsakingas ir stabilios psichinės būklės. Vadovybė turi būti garantuota, kad pilotas nepadarys kokios nors kvailystės...
2010 metais, kada du patyrę JAV karinio jūrų laivyno sraigtasparnių pilotai vos nenukrito į Tahoe ežerą (Kalifornijos ir Nevados valstijų pasienyje), apgadino savo mašinas ir kartu padarė nuostolių už bendrą pusės milijono dolerių sumą. Pirmiausia buvo nagrinėjama versija, kad to priežastis – techniniai gedimai. O kas dar gali ateiti į galvą, kai matai šitokį vaizdą:
Sraigtasparniai pakimba virš vandens ir staiga neria žemyn, lyg norėtų išsimaudyti. Nereikia būti profesionaliu pilotu, kad suprastum, jog mašinos nėra pritaikytos panašiems triukams ir kad visa ši istorija galėjo baigtis tragiškai. Tad kas galėjo pastūmėti gerai apmokytus sraigtasparnininkus tokiam nepaprastai sudėtingam manevrui? Gal kokia nors mįslinga gelbėjimo operacija?
Pasirodė, dėl visko kaltas „Facebook“.
Pilotai merkė karinius sraigtasparnius į ežerą, turėdami tik vieną tikslą – įkelti efektingas nuotraukas į socialinius tinklus. Tai yra, maudytis jie neketino – idėja buvo paprasčiausiai nusileisti kuo žemiau su telefonu vienoje rankoje, išsiviepti ir prikepti įspūdingų nuotraukų. Valdyti lėktuvą ir pozuoti vienu metu yra gana sunku, todėl jie ir išsimaudė. Gerai, kad abu laiku sugebėjo atsipeikėti ir pakilti į reikiamą aukštį.
Po atlikto tyrimo buvusiems pilotams atsirado žymiai daugiau laiko bendrauti socialiniuose tinkluose.
3. Didžiosios Britanijos laivynas netyčia paskandina savo geriausią laivą
Anglų laivyno flagmanas „Viktorija“ buvo pastatytas turint vieną akivaizdų tikslą – skandinti visus Britanijos priešus jūroje. Tai buvo pats galingiausias laivas iš visų, ką buvo pavykę tuo metu pastatyti. 45 cm šarvas, moderniausi varikliai, du pabūklai, sveriantys po 110 tonų, žodžiu – tikra „jūrų pabaisa“.
Bet kuria pasitaikiusia proga flagmanas buvo aukštinamas kaip absoliučiai nepažeidžiamas ir nepaskandinamas.
O 1893 metais „Viktoriją“ atsitiktinai paskandino patys britai, mėgindami atlikti paradinį manevrą. Noras tuščiai pasipuikuoti baigėsi katastrofa.
Flagmanas plaukė Tripolio kryptimi. Vadas – viceadmirolas seras Džordžas Trajonas (George Tryon) nutarė pademonstruoti apstulbusiai publikai, susirinkusiai išilgai abiejų pakrančių, savo laivyno galimybes ir surengti pasirodymą. Idėja buvo tokia, kad 10 laivų dviem kolonomis išplauktų iš uosto, vėliau pagal komandą gražiai apsisuktų 180 laipsnių vienas prieš kitą ir grįžtų atgal į uostą. Štai schema, kaip viskas turėjo vykti:
D. Trajonui koją pakišo matematika. Jis blogai paskaičiavo posūkio kampą. Kai admirolas tai suprato, išvengti susidūrimo jau buvo neįmanoma. Taip nešlovingai žuvo „Viktorija“ ir su juo susidūręs „Kamperdaunas“.
4. Guamas skolinasi šaudmenų iš priešo
Pačioje Ispanijos ir Amerikos karo (1898) pradžioje JAV karinis laivas „Čarlstonas“ („Charleston“) gavo įsakymą užimti Ispanijos Guamo salą. Operacijai buvo skirtos tik dvi dienos, o dar pridėjus kelionę – beveik nieko.
Kada amerikiečiai priplaukė prie salos tikėdamiesi aršaus pasipriešinimo, iššovė 13 salvių, nukreipę pabūklus į Santa Luz tvirtovę ir ėmė laukti.
Ispanų atsakymas buvo pats netikėčiausias. Jokių pabūklų salvių ir rinktinių keiksmažodžių. Vietoj jų ispanai pasiuntė vieną mažą laivelį su karininku, kuris mandagiai paprašė leidimo lipti į laivą. Suintriguoti amerikiečiai leidimą davė.
Atsidūręs amerikiečių teritorijoje, ispanas pačiais gražiausiais rinktiniais žodžiais pakvietė „Čarlstoną“ į Guamą. Paskui padėkojo už svečių amerikiečių saliutą... ir labai atsiprašė, kad jie negalėjo duoti atsakomojo saliuto, nes saloje, lyg tyčia, baigėsi visos parako atsargos. Bet jeigu amerikiečiai bus tokie malonūs ir paskolins salos gyventojams truputį parako, tai jie bus laimingi, galėdami pasveikinti užsienio šalies laivą kaip pridera.
Tai buvo vienas iš pačių baisiausių konfūzų pasaulio karinėje istorijoje. Pasirodė, kad Ispanija užmiršo pasiųsti į Guamą pranešimą, kad tarp jų dabar vyksta karas. Todėl saloje niekas per daug nesirūpino, kad būtų papildytos parako atsargos.
