Tu žinai, kad amžinasis variklis neegzistuoja. Užtai amžinasis stabdis tikrai yra. Ir tai ne kas kita, o tavo darbas – reikalai nė truputėlio nejuda iš vietos. Kas gi atsitiko?
Greičiausiai tiesiog ėmei ir perdegei. Galima tai pavadinti nuovargiu, galima – persidirbimu, tačiau aišku viena – būtina tučtuojau kažko imtis. Nagi, op, kilstelk savo darbingumą!
Gera pradžia – pusdienis darbo. Gera darbuotoja vos įžengusi į savo kabinetą kimba į darbą, o dar geresnė darbuotoja dieną pradeda įprastu ritualu. Kavos ar arbatos puodelis, rytinio laikraščio antraštės, elektroninio pašto peržiūra – rytiniam ritualui tinka viskas, kas padės nusiteikti naujai darbo dienai, įsivažiuoti ir psichologiškai persiorientuoti iš naminio režimo į darbinį.
Specialistai tvirtina, kad tinkamai pradėta darbo diena gali net 20-25 proc. pakelti darbingumą. Itin svarbu „pragroti“ darbo dieną prieš imantis darbų – susiplanuoti, apgalvoti ir pirmiausia mintimis kibti į darbą, o tik paskui pereiti prie fizinių veiksmų.
Tiesa, neįsijausk per daug ir numatyk aiškų terminą, kiek laiko skirsi tokiam įsivažiavimui. Ir pasistenk jo neviršyti. Kitaip rizikuoji taip ir prarymoti visą dieną prie interneto, užuot bent šiek tiek pasistūmėjusi su savo darbais į priekį.
Degalai už dyką. Labai svarbu kartkartėmis nuo darbo pailsėti. Tačiau dar svarbiau tai daryti laiku ir ne per ilgai. Jei pertraukėles darysi per retai, darbingumas neišvengiamai kris. Tačiau reguliarūs trumpi stabtelėjimai (ne dažniau kaip kas valandą ir ne ilgiau nei 10 min.) tik paspartina darbą. Jei pastaruoju metu užgriuvo darbų lavina ir prošvaisčių nenusimato, o tu pajutai, kad tuojau perdegsi, išmintingiausias sprendimas būtų sumažinti tempą.
Jei negali pasiimti išeiginių ar atostogų, pakaks bent jau gerai apgalvoti ir suplanuoti savo dienotvarkę: išbraukti iš jos viską, kas nėra itin svarbu, neskubius darbus atidėti bent keletui dienų, skirti pakankamai laiko poilsiui, atsisakyti iki paryčių trunkančių triukšmingų vakarėlių, bent trumpam pakeisti aplinką – užuot sėdėjus prie televizoriaus išsiruošti paplaukioti į baseiną, pažaisti boulingą ar tenisą.
Trumpos distancijos. Produktyviausias darbas būna tada, kai jis padalinamas į keletą trumpų distancijų, atliekamas etapais, žingsnis po žingsnio. Taigi pertraukėlės reikalingos ne tik smegenims pailsėti, bet ir suvokti, kad vienas etapas jau praeitas, tarpinis tikslas pasiektas bei persiorientuoti naujam etapui, naujam darbui.
Trumpam pakitęs veiklos pobūdis – efektyviausia priemonė darbingumui išlaikyti. Jei dirbi protinį darbą, pagelbėti gali net keletas pritūpimų, nugaros, sprando raumenų pamankštinimas.
Šventas ritualas – popiečio kava! Jei kažkada laukiniams mūsų protėviams bendrumo jausmą sustiprindavo vidury gyvenvietės rusenantis laužas, prie kurio visi susirinkdavo kas pasišildyti, kas kokį sumedžiotą stumbrą išsikepti, tai dabar tą pačią funkciją atlieka gerokai modernizuotas laužo variantas – kavos aparatas. Bendras kavos (arba arbatos) gėrimo ritualas suartina kolegas, leidžia trumpam atitrūkti nuo darbo reikalų, vėl pabūti savimi, o ne beveidžiu pareigas užimančiu asmeniu.
Beje, eksperimentais nustatyta, kad kompanijose, kur bendradarbiai turi kavos pertraukėlių tradiciją, darbai atliekami produktyviau, vyrauja geresnė psichologinė atmosfera, nei darbovietėse, kuriose kavos pertraukėlės netoleruojamos.
