Ketinama kreiptis į teisėsaugos institucijas ir prašyti kuriamos laikinosios Seimo komisijos galimai politikų ir įvairių grupuočių įtakai teisėsaugai nagrinėti, kad jos pasidomėtų Elektroninės sveikatos programos projektu.
Šio projekto dviem etapams įgyvendinti skirta 17 mln. litų, tikslai - neįgyvendinti, jis yra neįteisintas, o artėja trečiasis etapas, kuriam numatoma skirti dar maždaug 90 mln. litų, teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas antradienį per spaudos konferenciją.
"Įgyvendinus du projekto etapus turėjo būti sukurtas centrinis modulis, prie kurio turėjo jungtis gydymo įstaigos. To produkto mes neturime, gydymo įstaigos diegia elektroninės sveikatos sistemą savo įstaigose praktiškai savarankiškai. Nebus galimybių jas sujungti, nes kiekviena įgyvendina idėjas atskirose programose", - sakė A. Matulas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas aiškino, jog siekiant padaryti šį projektą skaidresnį per pastaruosius trejus metus buvo išnaudoti visi galimi parlamentinės kontrolės mechanizmai, bet tikslo nepasiekta.
"Šiandien (antradienį - ELTA) Seimas turėtų apsispręsti ir patvirtinti laikinąją komisiją, kuri tirtų galimą politikų įtaką ir įvairių grupuočių įtaką bei poveikį teisėsaugai. Manyčiau, kad šios laikinosios komisijos darbo objektas turėtų būti ir elektroninė sveikata. (...) Esu paruošęs ir dar vieną kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kad ištirtų projektų lėšų panaudojimą", - sakė A. Matulas.
Į Generalinę prokuratūrą Seimo Sveikatos reikalų, Audito, Informacinės plėtros komitetai dėl Elektroninės sveikatos projekto jau buvo kreipęsi 2008-aisiais ir tų pačių metų gale gavo atsakymą, kad dėl pateiktos medžiagos nutarta nepradėti ikiteisminio tyrimo, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių.
