Prie Telšių prijungus Rainius, Ryškėnus, Degaičius bei Džiuginėnus, miesto teritorija padidėtų maždaug dviem penktadaliais. Tai, pasak vieno iš plėtros idėjos autorių Telšių rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjo Algirdo Žebrausko, padidintų Telšių patrauklumą investuotojams bei masiškai į didmiesčius ar užsienį emigruojančiam jaunimui. Tuo metu priemiestinių gyvenviečių seniūnai labiausiai būgštauja dėl šoktelėsiančių žemės mokesčių.
Savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas A.Žebrauskas pasakoja, kad rytinių ir vakarinių priemiesčių prijungimas gyventojų skaičių Telšiuose padidintų nuo 30 iki maždaug 36 tūkst.
„Tai yra labai rimtas koziris pritraukiant investicijas. Susijungimas būtų viena panacėja Telšiams atsistoti, nes padidėtų miesto patrauklumas. Lietuvoje šiuo metu kylanti administracinė reforma, vadinama apskričių optimizavimu, vėl grįžta prie didžiųjų miestų koncepcijos. Žodžiu, visiems mažiems miestams, ko gero, bus sprigtas į kaktą ir apie jokius regionus mes nešnekėsim“, — dėstė A.Žebrauskas. Jo teigimu, šiuo metu itin palankus metas pradėti procesus, kurie yra neišvengiami.
„Tai yra labai realu ir tai yra labai palanku daryti dabar, todėl kad šiuo metu iš ES lėšų yra rengiamas bendrasis planas ir miesto planas. Jeigu tie du planai numatys susijungimą, tai mes už europinius pinigus pasiruošime labai rimtą darbą tiems visiems žingsniams į priekį, nes mes norim ar nenorim žemės ūkis nėra mūsų ateitis“, — sakė architektas, pažymėjęs, kad minėti sprendimai negalės būti priimti be gyventojų pritarimo — be referendumo Savivaldybės taryba gali miesto teritoriją didinti tik dešimčia hektarų.
Paklaustas, kokią naudą iš to turės kaimo gyventojai, architektas minėjo išaugančias galimybes plėtoti vandentiekio, dujų tinklus, spręsti viešojo transporto problemas.
„Daugybė dalykų jau bus sprendžiami globaliai — „bendrame katile“. Tuo metu, kad ir labai aktyvi, maža bendruomenė yra apribota mažo gyventojų skaičiaus ir resursų. Minusus tai gali turėti tokius, kad padidės žemės mokestis, bet ir sklypų kaina pakils keletą kartų. Nauda nėra tokia tiesmuka, kad šiandien karvelę pamelžiau ir man gerai: šiltas pienelis ir taip toliau... Reikia truputį toliau matyti už savo sodybos, nes situacija nebus „užsikonservavusi“ visą laiką“, — tikino A.Žebrauskas.
Minėtų kaimų seniūnai labiau linkę atsižvelgti į praktines susijungimo pasekmes.
„Kiek man jau teko kalbėti su bendruomene, pliusų ir minusų čia yra „penkiasdešimt ant penkiasdešimt“. Gatvės, infrastruktūra yra labai gerai, bet mokesčiai yra nemažiau svarbu“, — sakė Ryškėnų seniūnas Benediktas Šniaukas.
Gadūnavo seniūnijos, kuriai šiuo metu priklauso Džiuginėnai, vadovė Stasė Benikienė pasakojo, kad Džiuginėnuose gatvės jau nutiestos, jos esą neblogesnės nei mieste. Ji sakė mananti, kad susijungimas naudos Džiuginėnų gyventojams neduotų, nes „tik viskas pabrangs, ir tiek“.
„Tik reikalų tvarkyti būtų arčiau važiuoti į Telšius — čia vienintelis patogumas, kurį įžvelgiu“, — aiškino S.Benikienė.
Rainiams vadovaujantis Viešvėnų seniūnas Petras Varnelis bei Degaičių seniūnas Vytautas Ledžius taip pat sakė, kad didžiausias dvejones jiems kelia žemės kainos ir pabrėžė, kad bendruomenės nuomonė čia turi būti pati svarbiausia.
Donata Motuzaitė
