Atsakymas lyg ir paprastas: siekiama pašalinti pasitikėjimą praradusį merą. Savo ruožtu palaikėme miestiečiams svarbius ir naudingus darbus, padėjome juos įgyvendinti ir kitaip elgtis nežadame. Bet klysta tie, kurie tik taip supranta opozicijos uždavinius Vilniaus savivaldybėje.
Tikrasis iššūkis opozicijai
Šiandien, deja, kova su korupcija mums yra pats didžiausias iššūkis, o ne vienadienis reikalas. Neįveikę jos nepadėsime pamatų rytdienai. Štai kur šuo pakastas. Rytdiena prasideda nuo apsivalymo ir atsisveikinimo su dabartiniais pagedusiais valdymo standartais.
Be sutelkto ir organizuoto pasipriešinimo korupcijai neįsivaizduojamas joks kuriamasis nei valstybės, nei savivaldos darbas. Be to, neįmanomas joks ūkiškas mums miestiečių patikėto biudžeto panaudojimas jo neiššvaistant. Labai klysta arba net savanaudiškai meluoja tie, kurie teigia kitaip.
Tačiau iš tikrųjų antikorupcinės kovos pagrindiniu taikiniu yra ne atskiras faktas ir ne Artūras Zuokas. Mes savo taikiniu matome vis labiau įsisiūbuojančią korupcinę sistemą. Silpna valstybė, nesugebanti pasipriešinti suįžūlėjusiems „grabštukams“, yra mūsų veiklos taikinys. Tik sustiprinę ją galime sutramdyti vis labiau įsisiūbuojantį piktnaudžiavimą skirstant postus, valstybės ir savivaldybių biudžeto švaistymą, protekcionizmą.
Dėl tų pačių priežasčių pasisakome ir prieš neskaidrų tam tikrų verslo grupių suaugimą su miesto valdžia, beje, ne tik meru, bet ir jo aplinka. Protekcionizmą laikome žabangomis, kurios nėra naudingos net ir pačioms proteguojamoms įmonėms. Į tas žabangas ne savo noru patekusios įmonės tampa politikų „melžiama karvute“, o tai ir žemina, ir sekina verslo konkurencinį pajėgumą.
Korupcija yra sisteminis reiškinys, mūsų gyvensenos yda. Todėl kova su ja negali būti vienadienis mūšis. Ji nesibaigs net ir pasitraukus „abonentui“, nes mums dar labiau nei jo pasitraukimo reikia sukurti ir įskiepyti korupcijos nepakantumo sistemą, sustiprinti piliečių ir vadžios antikorupcinius refleksus.
Mūsų tikslas ir yra tokios sistemos kūrimas. Prisiimame jį sau, nes nei Vyriausybė, nei savivaldybės vadovai nededa veiksmingų pastangų šia linkme. Suvokiame, kad tai ilgas, kantrybės ir išminties reikalaujantis procesas. Bet juo labiau tai turime pradėti daryti jau dabar. Svarbiausia, kad šiam darbui vis daugėja ryžto bei politikų ir ypač paprastų žmonių palaikymo.
Kas yra opozicija?
Daugiau nei dvejus metus opozicijos Vilniaus savivaldybės taryboje nebuvo. Net ir „abonento“ skandalas ilgą laiką daugelio tarybos narių neskatino veikti. Tik po sausio 25-osios balsavimo dėl nepasitikėjimo meru farso, kuriame buvo pasistengta sufalsifikuoti interpeliacijos procesą, opozicija pagaliau ėmė labiau vienytis ir reikšti politines idėjas.
Kovai prieš korupciją susivienijusia opozicija pasiskelbė penkių politinių jėgų – Tėvynės sąjungos, socialdemokratų, Lenkų rinkimų akcijos, liberalų demokratų ir besisteigiančio Liberalų sąjūdžio atstovai. Joje esama ir pavienių kitų partijų atstovų.
Jaučiame didžiulę paprastų žmonių paramą, matome didelės žiniasklaidos dalies supratimą.
Merą remia vis mažėjančios liberalcentristų gretos, dauguma Rusų partijos atstovų bei įvairiais interesais ir būdais persivilioti perbėgėliai iš kitų partijų.
Opozicija siekia, kad būtų reaguota į Seimo laikinosios komisijos įtarimus ir prezidento požiūrį. Opozicija, mano, kad nieko nedarymas tarybos narius pačius daro atsakingus už politinės atsakomybės krizę ir jos padarinius.
Mes ir toliau siekiame telkti sąjungininkus po skaidrios politikos vėliava, ieškome tinkamo kandidato į mero postą, galėsiančio pakeisti susikompromitavusį dabartinį merą.
Rengiame ir planuojame inicijuoti tarybos darbo reglamento pakeitimus, kurie sumažintų galimybę vadovybei prastumti sprendimus be deramo tarybos narių įsigilinimo ir kontrolės, o tarybos narius įpareigotų prisiimti didesnę asmeninę atsakomybę. Ir tai tėra tik pradžia to sisteminio antikorupcinio darbo, kuriam ryžtamės telkti bendras jėgas.
Pripažinkime, dar tik prieš mėnesį tokių skirtingų partijų bendros konsultacijos, ką jau kalbėti apie jų kuriamąjį bendrą darbą, daugeliui galėjo atrodyti fantazijomis. Galime tik pasidžiaugti, kad pavyko peržengti ne tik per ideologinių nesutarimų bedugnes, partijų egoizmą, asmenines ambicijas. Dera pabrėžti, kad visi opozicijos dalyviai žengė šiuos svarbius ir sunkius žingsnius, nepaisydami ir didžiulių pastangų šį besimezgantį bendradarbiavimą išsprogdinti, supjudyti.
Tai sudaro prielaidą tikėtis, kad padėtis Vilniuje nėra tolygi politiniam liūnui, ir vis dar leidžia viltis, kad skaidrumo Vilniaus miesto savivaldybėje ims gausėti ir nesulaukus kitų rinkimų.
Kęstutis Masiulis, Tėvynės sąjungos frakcijos Vilniaus miesto taryboje seniūnas.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.