Ukrainos prezidento rinkimai, tiksliau tariant šalies atbudimas ir politinis mobilizavimas, tiek pakeitė Ukrainos politinį peizažą, kad sunku įsivaizduoti kokiomis aplinkybėmis būtų galima grąžinti Kučmos autoritarinę valdžią.
Ukraina nebuvo Tarybų Sąjunga, politinė opozicija nebuvo represuojama, buvo ribota spaudos laisvė. Bet opozicija buvo veiksmingai izoliuota, gyventojai buvo politiškai abejingi, net apatiški, drausmingi valdininkai vykdė valdžios nurodymus, net pažeidinėti įstatymus.
Supratusi savo galią, opozicija jos nebeatsisakys, nors dar neaišku, kaip baigsis didžioji drama. Skaitykite Laisvosios Europos radijo Žinių tarnybos vadovo Kęstučio Girniaus tarptautinių įvykių analizę.
Ukrainos įvykiai turėjo platų atgarsį pasaulyje, ir galutinės pasekmės bus žinomos tik po kelerių metų. Bet jau dabar aišku, kad smarkiai nukentėjo Rusijos ir jos prezidento prestižas. Pervertindamas savo įtaką ir Rusijos trauką, Putinas lošė „va banque", remdamas Janukovičių ir siekdamas laiduoti tolesnį pro-rusiškų elementų viešpatavimą Ukrainoje. Jo pastangos buvo daugiau negu bergždžios, nes atskleidė Rusijos nesugebėjimą veikti svarbiausio savo kaimyno politinę raidą.
Dabar Maskva turi rūpintis Ukrainos atgimimo poveikiu kitoms NVS šalims, ar Kijevo pavyzdžiu jos nepasuks demokratėjimo linkme. Bet manytina, kad, išskyrus Armėniją ir gal Kirgiziją, sąlygos laisvėjimui dar nesubrendo. Pirma, daugelio šių šalių opozicija silpna ir susiskaidžiusi. Ją sudaro su šalies vadovais susiginčiję buvę ministrai ir kiti bendražygiai, bei įvairūs kitaip mąstantys ir Žmogaus teisių gynėjai. Nei vieni, nei kiti neturi platesnio užnugario ir vargu, ar greit jį įgis. Antra, Ukrainos valdžia, kaip pernai Gruzijos, leido opozicijai rengti demonstracijos, nesigriebė smurto, net paaiškėjus, kad braška sostas. Neaišku, ar kitų šalių vadovai rodys panašią savitvardą.
Grėsme Rusijos įtakai NVS šalyse kelia ne tik galimas šių šalių demokratėjimas. Patys autokratai gali nusigręžti nuo didžiojo patrono, jei jie įsitikins, kad Maskvos globa mažai ką reiškia, ir kad laikas ieškoti užnugario kitur. Kol Lukašenka valdys Baltarusiją, šalis liks Maskvos orbitoje. Tačiau kitos šalys žvalgosi kitur. Net su Rusija glaudžiai susijusi Armėnija šią savaitę pareiškė susidomėjimą artimesniu bendradarbiavimu su NATO, o daugelis Vidurio Azijos šalių prieš kelerius metus pradėjo bendradarbiauti su Amerika, ypač kovoje su terorizmu.
Nors Rusijos ir Putino prestižas nukentėjo dėl nevykusiai nesubtilių pastangų paveikti Ukrainos rinkimus, Rusija lieka viena iš regiono supergalybių. Jos ūkio svertai, ypač energetikos srityje, tebėra galingi, ką savo kailiu patyrė Mažeikių ir Ventspilio naftą. Rusija nėra vienintelė šalis, kuri nesižavi Amerikos viešpatavimu pasaulyje, Kinija - kita. Kinija turi bendrą sieną su Kazachija, Kirgizija, ir Tadžikija; kartu su Rusija priklauso Šanhajaus bendrabiavimo organizacijai. Šių šalių, taip pat ir Irano, gamtos ištekliai gyvybiškai svarbūs Kinijos ūkiui. Pekinas jau tariasi su Iranu dėl ilgalaikio naftos tiekimo, nepaisydamas Amerikos sankcijų Iranui.
Rusija jau kurį laiką yra svarbiausias Kinijos ginklų tiekėjas, jai parduoda modernią techniką ir naujus lėktuvus. Šią savaitę pranešta, kad kitais metais įvyks pirmos bendros Kinijos ir Rusijos karinės pratybos. Abi šalys pabrėžė, kad pratybos nėra nukreiptos prieš bet kurią šalį, ir kad jos nebus paskutinės. Rusija plečia prekybą su Kinija, jai parduoda naftą ir dujas. Matyti, kad Maskva pasiryžusi priminti Amerikai ir Vidurio Azijos šalims, kad abi regiono galybės randa bendrą kalbą.
Įdomu ir tai, kad Europos sąjunga, ne Amerika, perėmė vadovaujantį vaidmenį derybose su Ukrainos politikais. Sąjungos derybininkų, tarp jų ir Valdo Adamkaus, dalyvavimas nenulėmė derybos eigos. Europos sąjunga neturi svertų kuriais galėtų priversti Ukrainos vyriausybę daryti ką nors prieš savo valią. Bet tarpininkavimas buvo reikšmingas, nes parodė Briuselio įtaką ir prestižą regione. Paprastai Europos sąjunga nėra tokia galinga kaip JAV, ir Briuselis dažnai kalba keliais, o ne vienu balsu. Bet tada, kai pasiekiamas sutarimas, ES gali būti net įtakingesnė uŽ Amerika, iš dalies dėl to, kad ES labiau patikimas partneris, kurio įvaizdis pasaulyje patrauklesnis negu Amerikos.
Komentaras skaitytas per Lietuvos radiją (www.lrt.lt).
