Sekmadienį Mahmudas Abbasas buvo išrinktas Palestinos savivaldos prezidentu - jis surinko tris kartus daugiau balsų negu jo artimiausias varžovas. Abbaso pergalė nebuvo netikėta, juolab kad rinkimuose nedalyvavo radikalioji pasipriešinimo organizacija “Hamas”, už kurios kandidatą, pasak gyventojų apklausų, būtų balsavę 20-30 nuošimčių rinkėjų.
Užsienio stebėtojai pažymėjo, kad rinkimai buvo laisvi ir teisingi, net sudėtingomis Izraelio okupacijos sąlygomis.
Rinkimai svarbūs dėl to, kad jie atveria duris taikos derybų su Izraeliu atnaujinimui. Derybos jau kelerius metus nevyko, nes Izraelio premjeras Arielis Sharonas ir Amerikos prezidentas George’as W. Bushas tiesiog atsisakė kalbėtis su Abbaso pirmtaku Yasseru Arafatu. Be to, šiomis dienomis pakito Izraelio valdančiosios koalicijos sudėtis, į ją įtraukė Darbo partiją, kuri labiau linkusi nusileisti ir siekti susitaikymo su palestiniečiais.
Mahmudą Abbasą pasveikinti suskubo daugelis pasaulio vadovų. Prezidentas Bushas jį pakvietė į Baltuosius rūmus ir pareiškė, kad Izraelis turi pasitraukti iš tų okupuotų žemių, kurias pažadėjo palikti, ir turi palaikyti Palestinos valstybės institucijas. Tai svarbu, nes paprastai Bushas kelia reikalavimus tik palestiniečiams, o ne Izraeliui. Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso pasakė, kad Abbaso išrinkimas yra labai svarbus žingsnis į gyvybingą ir demokratinę Palestinos valstybę.
Lūkesčiai dideli. Kalbama apie istorinę progą sustabdyti smurtą po daugiau negu pusės amžiaus konfrontacijos ir karų. Bet nebus lengva išjudinti derybas iš mirties taško. Daug tikimasi iš Abbaso, gal per daug. Jis turi laimėti savo tautiečių ir izraeliečių pasitikėjimą, sustabdyti radikalus ir iškovoti rimtas nuolaidas iš Tel Avivo. Šie siekiai labai susiję. Abbasas laimės žydų pasitikėjimą, jei liausis Izraelio užpuolimai. Izraelio nuolaidos padidintų jo prestižą ir autoritetą tarp palestiniečių.
Bet tai sunkiai suderinami tikslai, nes abi puses tikisi, kad kita pirma nusileis. Izraelis ir Amerika reikalauja, kad Abbasas ne tik sustabdytų radikalų antpuolius, bet ir sunaikintų tai, ką jie vadina teroristų infrastruktūra, būtent radikalias organizacijas, tokias kaip “Islamo džihadas” ir “Hamas”. Abbasas ne kartą pareiškė nepritariąs terorizmui ir Izraelio gyvenviečių apšaudymui raketomis, bet vargu ar jis mėgintų šias organizacijas visiškai sunaikinti.
Ir ne tik dėl to, kad jis to nepajėgtų. Pastangos jas dabar nuslopinti galėtų sukelti pilietinį palestiniečių karą ir sukurti įspūdį, kad jis Sharono statytinis, siekiąs atlikti tai, ko pats Izraelis nepajėgė padaryti.
Atrodo, kad radikalai pasiryžę nutraukti antpuolius ir paskelbti paliaubas, bet nežinia, ar ilgam. Jie įsitikinę, kad iki šiol taikos derybos buvo tik priedanga žydų gyvenviečių plėtrai ir palestiniečių žemių grobimui. Net per intifadą padidėjo skaičius palestiniečių teritorijoje gyvenančių izraeliečių. Tad palestiniečiai reikalauja, kad Izraelis iš dalies patenkintų jų pagrindinius reikalavimus, tarp jų nepriklausomos Palestinos valstybės su 1967 m. sienomis sukūrimą.
Bet Sharono vyriausybė kol kas nerodo didesnio lankstumo. Tiesa, ji įsipareigojo dar šįmet panaikinti visas žydų gyvenvietes Gazos Ruože, bet, pasak Sharono padėjėjo Dovo Weisglaso, pasitraukiama iš Gazos, kad nereikėtų nusileisti dėl Vakarų Kranto. Jei jis ir norėtų, Sharonui bus sunku daryti didesnių nuolaidų, nes jau dabar naujakuriai ir kovingieji sionistai priešinasi Gazos Ruožo evakavimui, kurį laiko išdavyste, organizuoja pilietinio nepaklusnumo akcijas. Kai kurie atsargos karininkai ragino kareivius nevykdyti vyriausybės nurodymų pašalinti Gazos Ruožo naujakurius.
Dilema akivaizdi. Be Izraelio nuolaidų Abbasui bus sunku sutramdyti radikalus ir išlaikyti eilinių palestiniečių pasitikėjimą, juolab kad liepos 17 d. vyks parlamento rinkimai, kuriose dalyvaus “Hamas”. Bet naujos nuolaidos palestiniečiams, ypač dėl Vakarų Kranto, dar labiau įaudrintų naujakurius, tad vargu ar priimtinos Sharonui. Šiomis pato sąlygomis didelį vaidmenį gali suvaidinti Amerika, jei ji stengtųsi priversti abi šalis daryti didesnes nuolaidas. Priešingu atveju tarpusavio nepasitikėjimas išliks, o užburtas smurto ratas nesustos.
Komentaras skaitytas per Lietuvos radiją (www.lrt.lt).
