Širdies problemos politiką pakirto daugiau nei prieš dešimtmetį ir nuo tada jam teko atlaikyti ne vieną sveikatos išbandymą. Nuo šių metų kovo pradžios jis pasijuto blogiau, o balandį buvo atlikta dar viena širdies operacija, tačiau politiko gyvybė po kelių savaičių užgeso.
Ištarta stipri K. Glavecko frazė užstrigo bendražygio atmintyje
K. Glavecko bendražygis ir buvęs jo pavaduotojas Lietuvos centro sąjungoje Algis Čaplikas sako, kad jo bičiulis turėjo begalinę meilę gyvenimui ir specifinį humoro jausmą.
Kartą ištarta K. Glavecko frazė labai užstrigo A. Čapliko atmintyje. Jo nuomone, ši frazė atspindėjo visą jo filosofiją ir požiūrį į gyvenimą.
„Man atmintyje išliko viena jo ištarta labai gera frazė: „Skirtis ir mirti reikia greitai, tam, kad nesikankinti ir kitų nekankinti“, – tv3.lt prisiminimais dalinasi A. Čaplikas.
K. Glaveckas visuomet sportuodavo, prisižiūrėdavo sveikatą. Su K. Glavecku A. Čaplikas dažnai susitikdavo sporto klube. Leidus sportuoti pandemijos metu, jie taip pat ten matydavosi, kalbėdavo apie daug dalykų.
Pasak pašnekovo, K. Glaveckas prisilaikydavo gydytojų rekomendacijų ir nedarydavo to, ko negalima daryti dėl sveikatos problemų, bet jis nuolat sportuodavo ir judėdavo.
Prieš dvyliką metų Aliaskoje ištiko širdies priepuolis
Dar 2009 metų vasarą visą Lietuvą apskriejo žinia, kad Aliaskoje (JAV) atostogavusį Seimo narį K. Glavecką ištiko širdies priepuolis.
Ankoridžo ligoninėje jam buvo skubiai atlikta širdies šuntavimo operacija ir implantuotas širdies stimuliatorius. Jis šioje ligoninėje buvo ir gydomas.
Buvęs tuometinis sveikatos apsaugos ministras A. Čaplikas prisimena tą laikotarpį.
„Taip, buvo bėdų, ištiko smūgis Kęstutį, bet jis pats susitvarkė, jį išoperavo. Operacija tuo metu pavyko, jis atsigavo ir buvo labai gyvybingas žmogus“, – sako A. Čaplikas.
Pasak A. Čapliko, po tokios sunkios operacijos, kokią jis patyrė 2009 metais, kiekvieną kartą reikia tikrintis ir profilaktikai atsigulti į gydymo įstaigą.
Po metų, 2010-ųjų gruodžio viduryje K. Glaveckas vėl pateko į ligoninę. Seime svarstant kitų metų biudžetą politikas pasijuto blogai. Politikui pavyko atsitiesti ir jis vėl sugrįžo į darbus.
K. Glaveckas svarstė, ar pasitraukti iš aktyvios politikos dėl sveikatos
Dėl sveikatos problemų Seimo narys K. Glaveckas 2011 metais ir prieš 2021 metų Seimo rinkimus svarstė, ar toliau kandidatuoti rinkimuose, ar pasitraukti iš aktyvios politikos.
„Jis kaip žmogus labai rimtai abejojo iki paskutinės akimirkos. Mes vis padiskutuodavome, ar dalyvaus rinkimuose, ar ne. Bet po to visgi nutarė dar kartą sudalyvauti ir išrinkome.
Vienu metu jis buvo nusiteikęs nedalyvauti rinkimuose, bet po to, nežinau, kokie buvo konkretūs motyvai, bet jis apsisprendė dalyvauti. Reikia vertinti tokius žmones, kur su tokiu žinių bagažu lieka politikoje. Manau, kad tikrai jam nereikėjo trauktis, jis tikrai turėjo daug patirčių ir galimybių dar pagelbėti valstybei“, – sako A. Čaplikas.
„Liberalų sąjūdis galėjo pasistengti jį išsaugoti“
Tiesa, K. Glaveckui psichologiškai sunkus laikotarpis galėjo būti pavasarį, kai nusprendė pasitraukti iš Liberalų sąjūdžio ir žengė šį žingsnį.
„Visa politika yra įtampos laukas, nieko nepadarysi. Į politiką einantys žmonės turi susitaikyti, kad įtampa yra nuolatinis palydovas, ar vienas, ar kitas bus sprendimas.
Tikrai nežinau visų vidinių niuansų, kodėl taip įvyko, bet, manau, kad Liberalų sąjūdis galėjo pasistengti jį išsaugoti, bet įvyko kaip įvyko.
Bet kur gyvenime nėra streso, niekas nežino, kuri situacija gali pakenkti sveikatai. Jeigu žinotum, tuomet nieko nedarytum, bet, jei nieko nedarytum, tuomet ir gyvenimas būtų neįdomus. Tai geriau daryti. Kuo Kęstutis ir vadovavosi – svarbiausia veikti, veikimas buvo jo gyvenimo pagrindas“, – teigia pašnekovas A. Čaplikas.
K. Glaveckas buvo ryški asmenybė
Penktadienio rytą sužinojus apie bendražygio K. Glavecko mirtį, A. Čaplikas sako, kad prieš akis prasisuko gyvenimas tarsi kino filme.
„Su kolegomis prisiminėme šiltų jausmų laikotarpį, keistus įvykius, keliones po Lietuvą, konfliktus, sutarimus, pasėdėjimus, alaus bokalo išgėrimą – tai, kas buvo gera. Toks yra gyvenimas ir mes jo nepakeisime – žmogus ateina ir išeina.
Kęstutis buvo labai ryški asmenybė – tu gali jį mylėti, nemylėti, sutikti su juo arba ne, bet jis buvo daugiaspalvė asmenybė.
Tai reiškinys Lietuvos politikoje – ne daug tokių turime. Dažniausiai kiti atbūna vieną, antrą, ar trečią kadenciją nei vardų ar pavardžių neprisimename. Jis tikrai paliko pėdsaką Lietuvos politikos istorijoje ir visuomeniniame gyvenime“, – kalbėjo bendražygis A. Čaplikas.
Mirė penktadienio rytą
Balandžio 30 dienos rytą mirė ilgametis Seimo narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, ekonomistas Kęstutis Glaveckas.
K. Glaveckas gimė 1949 m. balandžio 30 d. Vilniuje medicinos darbuotojo Vlado Glavecko (1926–2002) ir buhalterės Veronikos Laurinavičiūtės Glaveckienės (1927–2010) šeimoje.
1956–1967 m. mokėsi Vilniaus Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje. 1967–1972 m. studijavo Vilniaus valstybiniame universitete, Pramonės ekonomikos fakultete ir įgijo ekonomisto išsilavinimą. 1973–1976 m. studijavo aspirantūroje, 1976 m. – Vilniaus valstybinio universiteto ekonomikos mokslų kandidatas. 1987 m. Talino universitete apgynė habilitacinį darbą, už kurį suteiktas habilituoto ekonomikos mokslų daktaro laipsnis. 1988 m. tobulinosi Frankfurto prie Maino universitete. 1989 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1989–1990 m. tobulinosi Niujorko universitete, 1992–1993 m. – Budapešto ekonomikos universitete.
1975–1984 m. Vilniaus valstybinio universiteto dėstytojas, docentas, profesorius. 1989–1990 m. Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto ekonomikos ir socialinių klausimų skyriaus vedėjas, CK sekretorius. 1992–1996 m. Lietuvos ir užsienio įmonių konsultantas. Kartu su kitais įkūrė Lietuvos laisvosios rinkos institutą, 1992–1998 m. buvo jo tarybos pirmininkas. 1993–1996 m. – Nacionalinės vertybinių popierių biržos tarybos pirmininkas.
1990 m. vasario 24 d. Alytaus miesto Putinų rinkiminėje apygardoje Nr. 60 išrinktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą. Dirbo Ekonomikos komisijoje ir Laikinojoje ekonomikos reformos komisijoje. Nuo 1991 m. gegužės 8 d. – Liberalų frakcijos narys.
1996–2021 m. septynių kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo (VII, VIII, IX, X, XI, XII, XIII) narys. Dirbo Biudžeto ir finansų komitete, buvo pirmininko pavaduotojas, pirmininkas. Buvo Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos narys.
2003 m. – Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. 2003 m. gegužės 31 d. išrinktas Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Nuo 2008 m. – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys.
Parašė daugiau kaip 300 mokslinių darbų rinkos ekonomikos klausimais Lietuvoje ir užsienyje; yra knygų „Gamybos intensyvinimo problemos“, „Rinkos ekonomika“ ir „Valstybinis reguliavimas“ autorius.
Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2004 birželio 25 d. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
