„Kol kas dauguma institucijų bando spręsti problemas kiekviena pati sau, bet šie sprendimai yra brangūs, reikalaujantys ne tik technologijų, bet ir žmonių, išmanančių, kaip su jomis elgtis“, – trečiadienį Vyriausybės pasitarime kalbėjo Š. Keserauskas, pristatydamas 2020 metų tarybos ataskaitą.
Pasak jo, reikėtų galvoti apie institucijų, kurioms kyla tų pačių problemų, bendradarbiavimą. Jo teigimu, su konkurencijos politika susijęs ir Europos Sąjungos Žaliasis kursas.
„Tam tikrais atvejais tai, kas žalia, nebūtinai reikš mažesnes kainas vartotojams, kas yra tradicinis konkurencijos politikos rūpestis. Ir čia reikės politinių apsisprendimų, kad konkurencijos institucijoms, teismams būtų labai aišku, kaip priimti sprendimus tokiais atvejais“, – sakė Š. Keserauskas.
Jo teigimu, nors tarybos finansavimas pastaruoju metu augo, tačiau jis išlieka mažesnis nei Ryšių reguliavimo tarnybos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos. Pasak Š. Keserausko, tampa sunku išlaikyti patyrusius žmones.
„Nes tyrimai sudėtingėja ir jeigu mes nesugebėsime išsaugoti patyrusių žmonių, paprasčiausiai kai kurių tyrimų nebus galima padaryti, kai kurie truks tiesiog gerokai ilgiau“, – sakė jis.
Tarybai skirti asignavimai šiemet siekia 2,576 mln. eurų, pernai jie buvo 2,507 mln. eurų, o 2019 metais – 2,37 mln. eurų.
Taryba pernai paskyrė apie 934 tūkst. eurų baudų, į valstybės biudžetą jų sumokėta 1,63 mln. eurų (2019 metais – atitinkamai 2,66 mln. eurų ir 401 tūkst. eurų).
767,6 tūkst. eurų pernai skirta už konkurenciją ribojančius susitarimus, 78 tūkst. eurų – už didžiųjų prekybos tinklų draudžiamus veiksmus tiekėjų atžvilgiu.
KT per metus išdavė 24 leidimus sandoriams (2019 metais – 22 leidimai).
Anot tarybos, vienas euras, investuotas į KT veiklą, 2020 metais atnešė 8 eurus tikėtinos naudos vartotojams, skaičiuojant pagal EBPO metodiką. Šis rodiklis 2019 metų veiklos ataskaitoje buvo 6,3 euro.
