Italija negali nesužavėti. Nuo baltakepurių Alpių viršūnių šalies šiaurėje iki šiltų jūrų ir balto smėlio paplūdimių pietuose. Nuo šimtmečius skaičiuojančių didingų meno kūrinių ir architektūros paminklų iki madingiausių prekybinių gatvių. Nuo burnoje tirpstančio maisto iki pietietiškai chaotiško gyvenimo ritmo. Taip, visa tai tiesiog la dolce vita (saldus gyvenimas)!
Mados garbintojų miestas
Kelionę po Italiją pradedame nuo šalies šiaurėje įsikūrusio Milano. Miestas didelio įspūdžio nepadaro: naujoviškas ir modernus, bet „šaltas“ metropolis. Tačiau paganyti akis čia tikrai yra į ką. Italijos finansų sostine tituluojamo miesto pasididžiavimas – antra pagal dydį pasaulyje katalikų bažnyčia – katedra Duomo di Milano. Milane taip pat įsikūręs vienas žinomiausių ir prestižiškiausių operos teatrų pasaulyje „La Scalla“.
Tačiau daugelis užsieniečių į Milaną keliauja ne pasigrožėti architektūros paminklais ar čia klestinčiais menais. Kone geriausiai pasaulyje miestas žinomas kaip mados sostinė. Būdamas Milane supranti, ką tai reiškia. Tiek daug madingai, stilingai ir velniškai brangiai apsirengusių žmonių nemačiau niekur kitur.
Milane veikia garsiausi Italijos mados namai: „Giorgio Armani“, „Prada“, „Dolce&Gabbana“, „Moschino“, „Gucci“. Prabangios jų parduotuvės įsikūrusios viso pasaulio mados aistruoliams puikiai žinomoje Montenapoleone gatvėje. Einant ja akys raibsta nuo vitrinose demonstruojamų grožybių iš naujausių dizainerių kolekcijų. Beje, šioje gatvėje pasijutau lyg netolimame užsienyje, nes aplinkui girdėjosi beveik vien rusų kalba. Garderobą atnaujinti sumaniusiems Rusijos turtuoliams Milanas tapo vienu pagrindinių kelionių vietų. Kad jie čia itin svarbūs ir laukiami pirkėjai, rodo ir tai, kad daugumos prabangių parduotuvių darbuotojai kalba rusiškai.
Temperamentas liejasi per kraštus
Susikalbėti kokia nors kita kalba nei italų Apeninų pusiasalyje labai sunku. Net didžiuosiuose Italijos miestuose labai nedaug žmonių kalba angliškai. Tad keliaujant neprošal turėti pasikalbėjimų žodynėlį ir išmokti bent kelias frazes itališkai.
Šiaip italai labai paslaugūs ir malonūs žmonės. Prašomi padėti, jie neatsisako. Supratę, kad esame nevietiniai, jie drąsiai teiraudavosi, iš kur atkeliavome. Lietuvą žinojo visi sutikti italai. Kai kuriems jų mūsų gimtinė asociuojasi su šalčiu. Išgirdę, kad atvykome iš Lietuvos, keli skirtinguose miestuose sutikti vietiniai pavaizdavo, jog dreba ir pridurė: „molto freddo“ (labai šalta – aut. vert.).
Italijoje puikiai jaučiasi pietietiškas gyventojų temperamentas. Vietiniai, regis, tiesiog trykšta gyvenimo džiaugsmu. Gatvėje susitikę pažįstami neapsieina be šilto pasisveikinimo pakštelėjimo vienas kitam į skruostus. Bendrauja italai labai emocingai: kalba garsiai, nuolat gestikuliuoja rankomis. Gatve žingsniuojančias dailiosios lyties atstoves vietos vaikinai dažnai palydi šūksniais: „Bella!“
Gyva istorija
Italija gali pasigirti ilgiausiu į UNESCO pasaulio kultūros paveldo vertybių sąrašą įtrauktų vietovių sąrašu. Romos, Florencijos, Venecijos ir Neapolio grožio apsakyti neįmanoma. Štai Romos Koliziejuje beveik prieš du tūkstančius metų vyko gladiatorių kovos, o Renesanso dvasios kupinoje Florencijoje gyveno ir kūrė Leonardas Da Vinčis, Mikelandželas, Rafaelis, Dantė bei daugybė kitų žinomų menininkų.
Būnant Italijoje neįmanoma aplenkti ir pajūrio kurortų. Jie pasaulyje taip pat garsėja savo grožiu. Ryškiausių pasaulio žvaigždžių ypač mėgstamas Portofino kurortas Italijos rivjeroje, netoli Genujos miesto. Tai buvęs žvejų kaimelis, neužimantis nė 3 kv. km ploto ir turintis vos kiek daugiau nei 500 gyventojų. Tačiau žmonių jame netrūksta. Nepaisant aukštų kainų, pasimėgauti atostogomis čia atvyksta daugybė poilsiautojų.
Kava nuo ryto iki vakaro
Rytais Italijos gatvės kvepia kava. Jos aromatas sklinda iš daugybės didesnių ar mažesnių kavinukių. Italai niekada niekur neskuba, tad ir rytinės kavos ir kuklių pusryčių ritualas atliekamas maloniai ir palengva.
Dažniausiai per pusryčius italai mėgaujasi šiltais rageliais arba skrebučiais su uogiene. Ir, žinoma, kava, dažniausiai kapučino ar balinta. Italija – kavos mylėtojų šalis. Kavą, tiesa, jau stipresnę, italai geria ir po pietų, ir po vakarienės. Skaičiuojama, kad per metus vienas šalies gyventojas vidutiniškai išgeria apie 600 puodelių juodojo gėrimo. Italijos kavinėse galima paskanauti pačiais įvairiausiais būdais paruoštos kavos: americano, mocha, ristretto, macchiato, romano, corretto, breva ir t. t.
Italų pietūs paprastai būna kuklūs: dažniausiai salotos su šviežia duona, šalti užkandžiai ar nedidelė lėkštė pastos. Priežastis paprasta – laukiama vakarienės. Ji būna labai soti ir lietuviškam gyvenimo ritmui gana vėlyva. Vakarieniauti dauguma italų sėda ne anksčiau kaip 19 valandą. Tada ir prasideda: keli užkandžiai, salotos, pirmasis patiekalas, vėliau – antrasis, desertas, kava ir taurelė vietinės trauktinės virškinimui gerinti. Sotu, švelniai tariant! Tačiau italai – aktyvūs naktinėtojai, tad sotumo jausmas nepatogumų prieš miegą jiems nesukelia.
Tradicinis vakarinis šurmulys
Vietos žmonių Italijos miestų ir miestelių gatvės dažniausiai prisipildo vėlais vakarais. Tam įtakos turi pietietiškas gyvenimo ritmas. Kaip ir kiti Pietų kraštų gyventojai, padirbėję kelias valandas iš ryto, italai skuba pailsėti, vėliau vėl kimba į darbus.
Karštomis vasaros dienomis italų gatvėse apskritai beveik nematyti, tik turistai. Tačiau vaizdas pasikeičia vakarais. Tada italai traukia susitikti su draugais, pasilinksminti. Įkvėpti vakaro gaivos, aptarti dienos naujienų ir politikos aktualijų susitinka ir senukai. Vyrai į kiemus išsineša šachmatus, kortas, domino. Vyresnio amžiaus moterys lauke prisėda su mezginiais. Gatvės prisipildo malonaus šnaresio, temperamentingos italų kalbos, dainų, juoko.
Jūratė Baliukonytė
