JAV parduotuves netrukus pasieks klonuotų gyvulių mėsa, bet pirkėjai to nežinos.
Sausio mėnesį JAV federalinė Maisto ir vaistų kontrolės administracija (FDA) leido pardavinėti klonuotų gyvulių mėsą, nusprendusi, kad produktai, pagaminti iš klonuotų galvijų, kiaulių ir ožkų, yra tokie pat saugūs, kaip ir įprastu būdu gimusių naminių gyvulių, skelbia JAV savaitraštis „Time“.
Pasak leidinio, klonavimo šalininkai patenkinti – tai, kuo visą laiką užsiiminėjo gyvulių veislininkystės specialistai, stengdamiesi išsaugoti reikiamus genus, dabar užims nepalyginamai mažiau laiko. Be to, klonavimo šalininkų manymu, genų inžinerija ateityje leis veisti gyvulius, kurie atneš daugiau naudos – pavyzdžiui, duos maistingomis medžiagomis praturtinto pieno, praversiančio visaverčio maisto stokojantiems žmonėms.
Klonuotų gyvulių mėsa iš tiesų nekelia pavojaus, tačiau FDA neatsižvelgė į nepalankų „pasibjaurėjimo faktorių“, rašo „Time“. Nors gyvuliai dažnai veisiami dirbtinai, pavyzdžiui, naudojant dirbtinį apvaisinimą, o klonavimas tėra tik nauja šio metodo forma, visuomenė šią technologiją vertina labai atsargiai.
Kol kas produktai iš klonuotos mėsos dar nepasiekė parduotuvių lentynų – jais bus pradėta prekiauti tik po kelių mėnesių. JAV vyriausybė rekomendavo taikyti tam tikrą „pereinamąjį laikotarpį“. Tačiau kai jie vis dėlto pasirodys prekybos centruose, pirkėjai to net nežinos, rašo „Time“. Šie produktai nebus kaip nors pažymėti. „FDA nereikalauja specialių žymų, jei jos nėra susijusios su produktų saugumu“, - aiškino Maisto produktų saugumo ir praktinių mitybos problemų centro direktorius daktaras Stephenas Sundlofas.
Būtent ši aplinkybė „atriša rankas“ buvusiam Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio programos Gyvulių veisimo ir sveikatos valdybos direktoriui, vyriausiajam Airijos vyriausybės patarėjui mokslo klausimais daktarui Patrickui Cunninghamui, pastebi savaitraštis. Prieš 12 metų jo įkurta bendrovė „IdentiGEN“ specializuojasi tirdama gyvulininkystės produktų kilmę. Ši bendrovė siekia taupyti laiką, kuris yra labai svarbus tais atvejais, kai mėsos produktus reikia atšaukti iš parduotuvių.
Šiuo metu „IdentiGEN“ veikia Europoje, kur po karvių kempinligės protrūkio paskutinįjį XX a. dešimtmetį buvo sukurta plati mėsos produktų kilmės tyrimo sistema, rašo „Time“. Pavyzdžiui, visi kiaulienos ir jautienos produktai, pardavinėjami britų tinklo TESCO prekybos centruose visame pasaulyje, žymimi antspaudu su užrašu „IdentiGEN DNA TraceBack“. Ši žyma yra ant 75 proc. Airijoje parduodamų jautienos ir kiaulienos produktų. Antspaudas praneša, iš kur buvo atvežta ši mėsa.
Iki šiol galimybė atsekti mėsos kilmę Amerikos pernelyg nejaudino, rašo „Time“. Tačiau, pasak Cunninghamo, po to, kai JAV žemės ūkio ministerija atšaukė didelę mėsos produktų partiją, o sausio 15 d. FDA pritarė klonuotų gyvulių mėsos pardavinėjimui, amerikiečiai pradėjo domėtis, iš kur mėsa atvežama į jų parduotuves. 2007 m. Amerikos vartotojų sąjunga surengė apklausą ir nustatė, kad 89 proc. pirkėjų norėtų, jog klonų mėsa būtų specialiai pažymėta. „Nemanau, kad šiuolaikiniame pasaulyje gali egzistuoti tokia tvarka, kai produktai būna nepažymėti ir gali būti gabenami iš bet kur, be to, reikia atsiminti, kad pakeliui duomenys apie jų kilmę gali būti prarasti, - teigia daktaras P. Cunninghamas. – Žmonės nori, kad ant produktų būtų žyma „Neklonuota”.
„IdentiGEN“ savo darbą pradeda iš gyvulio skerdienos (dar prieš ją apdorojant) paimdama DNR mėginį. Jis įtraukiamas į kompiuterinę duomenų bazę, ir nuo tos akimirkos bet kuriuo metu iš bet kurio kito mėsos produkto galima paimti kitą mėginį, leidžiantį atsekti mėsos kilmę. Viso tyrimo proceso kaina siekia 0,5 proc. skerdienos kainos, pasakoja Cunninghamas. Jei klonuotų gyvulių DNR duomenys būtų paskelbti (šiuo metu genetikai juos saugo kaip savo intelektinę nuosavybę), tai, pasak mokslininko, būtų galima mažiau nei per savaitę nustatyti, su kurio konkrečiu gyvuliu susijęs konkretus mėsos gabalėlis. „Klono identifikavimas – kur kas paprastesnė užduotis, nei tos, kurias paprastai sprendžiame, nes klonuotų gyvulių yra mažiau“, - aiškina jis.
Šiuo metu pasaulyje yra apie 4 tūkstančius klonuotų gyvulių, 600 iš jų – JAV. Jie daugiausia naudojami veisimui. Kol kas klonų mėsos produktai oficialiai niekur nėra parduodami, nors sklinda neįtikėtini pasakojimai, neva „klonuota mėsa“ jau buvo anksčiau patekusi į rinką, rašo „Time“. Kol kas klonuoti galvijai ir kiaulės naudojami JAV, ES, Australijoje, Kinijoje, Japonijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Ostine (Teksaso valstija) gyvulių klonavimu užsiimanti bendrovė „ViaGEN“ kasmet klonuoja apie 150 gyvulių. Jie parduodami mėsos gamintojams, paprastai veisimo tikslais. „ViaGEN“ tvirtina sukūrusi informacijos apie kiekvieną kloną saugojimo ir kilmės nustatymo sistemą. Gyvuliui skiriamas identifikavimo numeris, kuris saugomas nepriklausomoje duomenų bazėje (tačiau duomenys apie DNR į ją neįtraukiami). Bendrovė žada dėti visas pastangas, kad mėsos produktai iš jų klonų nepatektų į rinką, kur jų nenorima matyti. „Mes savanoriškai atsisakome tokios galimybės, - sako „ViaGEN“ vadovas Markas Waltonas. – Registruojame kiekvieną savo gyvulį ir informaciją apie jį pateikiame duomenų bazėje, kad ji būtų prieinama“.
Tačiau, pasak P. Cunninghamo, žymėjimo vien suteikiant numerį nepakanka. Jis ragina palikti ne tik „popierinį pėdsaką“. „Tai neadekvati priemonė, - aiškina mokslininkas. – Įsitikinti galima tik tuo atveju, jei klonų DNR pavyzdžiai bus saugomi nepriklausomoje duomenų bazėje.“ Jis pabrėžia, kad į mėsos kombinatą gali būti atvežta viena karvė, kuri išvykti iš jo gali tūkstančio skirtingų produktų pavidalu.
Kai klonuotų gyvulių produktai galiausiai pasirodys JAV parduotuvėse, jie užims tik mažą šalies mėsos rinkos dalį, teigia savaitraštis. Klonų veisimas – nelengvas ir nepigus procesas. Klonuota karvė atsieina nuo 10 iki 20 tūkstančių dolerių, tuo tarpu paprasta – vos 50. „Klonuota“ mėsa bus gaunama iš gyvulių, kuruos atsives klonai, o ne iš jų pačių. O kai klonai nebebus naudojami kaip reproduktoriai, jie bus „perdirbti“ į mėsainius ar konservus šunims“, - sakė M. Waltonas.
„IdentiGEN“savo atstovybę JAV ir genetinę laboratoriją atidarė 2007 m. pavasarį. Praėjusį spalį bendrovė gavo oficialų Žemės ūkio ministerijos leidimą naudoti savąją „DNR TraceBack“ sistemą. Šiandien ji siūloma JAV mėsos gamintojams ir prekybininkams. Pats Cunninghamas sako su malonumu suvalgysiantis klonuoto jaučio kepsnį, nors ir pripažįsta, kad egzistuoja „visuotinė nemokslinė nuostata, neva klonas – tarsi koks Frankenšteinas“, rašo „Time“.
