Numoti ranka į Latvijoje dar spartesniais tempais nei pas mus kylančią infliaciją negalima. Kaip rodo statistika, į šią kaimyninę valstybę iš mūsų šalies išvežama vis daugiau produkcijos.
Tad neabejotina, kad dėl infliacijos pasikeitę latvių vartojimo įpročiai ir sumažėjęs vartojimas kirstų per Lietuvos verslininkų kišenę. Ne gana to, smarkiai sumažėjusios milijardus siekiančio eksporto apimtys atsilieptų ir Lietuvos ekonomikai.
Lietuvos radijo korespondento Rygoje Arūno Vaikučio teigimu, kol kas, pažiūrėjus iš šono, neatrodo, jog kylant infliacijai gyvenimas Latvijoje pasikeitė. „Gatvėse pilna automobilių, o kavinėse netrūksta žmonių. Ir kitoms pramogoms latviai sukrapšto pinigų. Tačiau pastebima vis daugiau nerimą keliančių požymių“, – Lietuvos radijui pasakojo A. Vaikutis.
Šią savaitę pasirodė informacijos, kad maisto produktai Latvijoje – brangiausi visoje Rytų Europoje. O kai kurių pieno gaminių kainos lenkia daugelį Europos Sąjungos senbuvių šalių.
Anot A. Vaikučio, pastebima, kad pastaruoju metu labai sumažėjo vartojimas – mažiau imama bankų paskolų, jaučiamas sąstingis nekilnojamojo turto rinkoje.
„Anksčiau latviai pirkdami prekes rinkdavosi pagal kokybę. Dabar stengiamasi pirkti pigesnes prekes.
Analitikai įspėja, kad pastaruoju metu vartojimas Latvijoje sumažėjo pernelyg staigiai. Jei ir toliau jis tokiais tempais mažės, Latvijos ekonomikai nieko gera nežadama“, – kalbėjo A. Vaikutis.
Anot jo, Latvijos vyriausybė sako, kad infliacija dar didės bent iki vasaros vidurio. Pirmųjų ekonomikos stabilizavimosi požymių laukiama rudeniop. Pasak vyriausybės atstovų, padėtis kontroliuojama ir išskirtinių priemonių kovojant su infliacija imtis nežadama.
Latvijos premjeras žada toliau įgyvendinti pernai ministrų kabineto patvirtintą kovos su infliacija planą, kuris numato itin sumažinti vartojimą, valstybės išlaidas.
„Žadama, kad šiais metais šiek tiek didės atlyginimai. Tačiau jų augimas bus gerokai lėtesnis nei anksčiau. Manoma, kad jie bus didinami ne daugiau nei padidės infliacija“, – teigė Lietuvos radijo korespondentas.
Tačiau latviai ruošiasi dar vienam kainų šuoliui, mat nuo balandžio 1-osios pabrango elektros energija, o artimiausiu metu brangs dujos. Tai pradės grandininę reakciją, dėl kurios dar labiau brangs maistas.
Kainos pasiekė lubas
Latvijos komercinių bankų asociacijos prezidentas Teodoras Tverijonas prisiminė, kad praėjusiais metais Latvijoje daugiausia kalbėta apie tai, jog ekonomika labai greitai vystosi ir perdega.
Tuo metu šiandien rūpinamasi, kad ekonomikos vystymosi tempų sumažėjimas nebūtų per didelis ir diskutuojama, koks nusileidimas – minkštas ar kietas – laukia Latvijos ekonomikos.
„Šiais metais ekonomikos vystymosi tempai bus dvigubai lėtesni nei praėjusiais metais. Tai susiję su daug ekonomikos sričių, kiekvienu žmogumi ir kiekvienu verslininku“, – sakė T. Tverijonas.
Jis įsitikinęs, kad vasarą infliacijos lygis pradės stipriai kristi. Tačiau T. Tverijonas aiškino, kad tai jokiu būdu nereiškia, kad ir Lietuvoje infliacija sustos augusi.
Tuo metu Latvijoje daugumos produktų kainos jau pasiekė lubas, pagrindo joms dar augti nebėra. „Tačiau Latvijos vasarą dar laukia vienas didelis – 50 proc. – dujų kainų pakilimas. Tai paskutinė priežastis, kuri turėtų didelės įtakos kainoms“, – kalbėjo Latvijos komercinių bankų asociacijos prezidentas.
Svarbu Lietuvos eksportuotojams
Finansų analitikas Valdemaras Katkus pabrėžia: Latvijos ekonomikos būklė labai svarbi ir Lietuvos ekonomikos būklei.
V. Katkaus duomenimis, Latvija – antroji šalis pagal eksporto apimtis, į kurią Lietuva išveža daugiausia produkcijos. Praėjusiais metais latviams pardavėme gaminių už 5,5 mlrd. Lt. Šis skaičius, finansų analitiko teigimu, mažai skiriasi nuo eksporto į Rusiją – pirmąją eksporto šalį – apimčių.
„Paskutiniuosius trejus metus mūsų pardavimai Latvijai augo po 1 mlrd. Lt. Latvijos ekonomika traukia ir Lietuvos ekonomiką. Šiuo metu į Latviją investuota apie 1 mlrd. Lt. Tai didžiausia Lietuvos įmonių koncentracija užsienyje. Jei Latvijos ekonomika sulėtės labai stipriai, mažiau ten parduosime. Mūsų įmonės gaus mažiau pajamų ir pradės stabdyti Lietuvos ekonomikos augimą“, – kalbėjo V. Katkus.
Dėl šios priežasties, jo teigimu, jei Latviją ištiktų krizė, ji turėtų rimtų pasekmes ir Lietuvai. Tačiau, anot V. Katkaus, šių metų sausio–vasario mėnesiai rodo, kad Lietuvos eksportas į Latviją vis dar laikosi praėjusių metų lygyje.
Kaip teigė finansų analitikas, kol kas ekonomikos nuosmukį kaimyninėje valstybėje amortizuoja ES parama.
Tačiau Latvijos prekybos deficitas, V. Katkaus žodžiais tariant, siaubingai didelis. O finansų krizė, iš JAV persimetusi į Europą, Latvijoje apsunkins skolinimąsi. Tad jos ekonomika paklius į dar sudėtingesnę padėtį.
