Mary Richardson Kennedy mirties aplinkybės dar kartą sukėlė žiniasklaidos susidomėjimą viena garsiausių Jungtinių Amerikos Valstijų šeimų, kurios gyvenimas – tarsi nuolat stebimos auksinės žuvelės stikliniame akvariume, rašo „The Independent“.
Vien dėl šeimos vardo, kurį ji gavo ištekėdama, Mary Richardson Kennedy tapo apie garsenybes rašančių žurnalų heroje: patraukli vidutinio amžiaus moteris, kuri metė sėkmingą karjerą, kad galėtų auginti vaikus, kai tuo tarpu jos mylimas vyras lakstė paskui sijonus ir galiausiai paprašė skyrybų. Vieniša ir apimta depresijos ji ėmė piktnaudžiauti alkoholiu. Galiausiai moteris nusižudė – pasikorė ūkiniame pastate už namo viename turtingiausių Niujorko priemiesčių, našlaičiais palikdama keturis pilnametystės dar nesulaukusius vaikus.
Mary Richardson nebuvo paprasta namų šeimininkė. Jos vyras buvo teisininkas ir gamtosaugos aktyvistas, bet visų svarbiausia – Kennedis. Kad ir ką gyvenime beveiktų, Robertas Francis Kennedis Jaunesnysis visada bus siejamas su savo tėvu, senatoriumi ir kandidatu į prezidentus, kuris buvo nužudytas 1968 m. Los Andžele.
Mary Richardson Kennedy mirtis – tik viena iš daugelio nelaimių. Ši tragedija ne tik sukrėtė šeimą ir artimuosius, bet ir pridėjo dar vieną vardą „Kennedžių šeimos prakeiksmo“ aukų sąraše.Visa Amerika jau ilgą laiką stebi tariamo prakeiksmo pasireiškimus, kurie persekioja šeimą, nestokojančią jokių kitų gėrybių: turtų, žavios išvaizdos, galios ir vardo, kuris atveria bet kurias duris.
Kennedžiai nėra vienintelė garsi šeima, neva užsitraukusi aukštesniųjų jėgų nemalonę. Bene garsiausias istorinis prakeiksmas prasidėjo maždaug prieš 700 metų Paryžiuje. Prancūzijos karaliaus Filipo IV-ojo ir jo sąjungininko popiežiaus Klemento V-ojo įsakymu 1314 m. kovo 18 d. didysis Tamplierių magistras Jacques de Molay buvo sudegintas ant laužo. Pasak legendos, apimtas liepsnų jis ištarė paskutinius žodžius: „Jūs būsit prakeikti, prakeikti iki 13-osios kartos!“ Už kelių savaičių popiežius mirė. Po pusmečio į karstą atgulė ir Filipas IV-asis, o jo palikuonis po to ištisus šimtmečius persekiojo nesėkmės.
Kennedžių „prakeiksmas“ yra palyginti dar jaunas, nesėkmėmis kol kas pažymėjęs tris kartas. Tačiau pirmieji prakeiksmo ženklai buvo ne mažiau bauginantys ir įsimintini. Nužudytas JAV prezidentas Johnas F. Kennedis, neilgai trukus – ir jo brolis Robertas Francis Kennedis, kuris taip pat galėjo tapti šalies prezidentu. 1969 m. kilęs skandalas, kai nuskendusiame automobilyje buvo rastas Marry Jo Kopechne kūnas, jį vairavusiam trečiajam broliui Edwardui „Tedui“ M. Kennedžiui kainavo politinę karjerą ir privertė atsisakyti ambicijų kandidatuoti į prezidentus. O pačia nesėkmių grandinės pradžia ko gero būtų galima laikyti vyriausiojo brolio Joe Kennedžio jaunesniojo mirtį prieš kelis dešimtmečius – 1944 m. Jis žuvo pilotuodamas Jungtinių valstijų bombonešį.
Prakeiksmas paveikė ne tik vyriškosios linijos Joe Kennedžio Vyresniojo ir jo žmonos Rose Fitzgerald palikuonis, keturis jų sūnus. Kathleen Kennedy žuvo lėktuvo katastrofoje 1948 m., o psichikos sutrikimų turėjusi vyriausiojo sūnaus Joe dukra po smegenų operacijos 1941 m. niekada nebeišėjo iš gydymo įstaigos visą savo likusį gyvenimą.
Taigi, tiek apie pirmąją Kannedžių kartą. Antrosios kartos viltys taip pat ne kartą skaudžiai dužo.
1984 m. Davidas Kennedis, Roberto Franciso Kennedžio sūnus, viešbučio kambaryje Floridoje mirė nuo kokaino ir kitokių narkotinių medžiagų perdozavimo. Jo brolis Michaelis Kennedis žuvo slidinėdamas Aspeno kurorte Kolorado valstijoje.
Dar po dvejų metų, 1999 m., Johnas F. Kennedis Jaunesnysis, paveldėjęs bene garsiausią savo šeimoje vardą, žuvo, kai jo pilotuojamas privatus lėktuvas nukrito į Atlanto vandenyną. Nesėkmių sąrašą dar papildo ir Tedo Kennedžio, Tedo Jaunesniojo liga – dėl vėžio jis prarado koją, Williamui Kennedžiui Smithui, Johno F. Kennedžio sūnėnui, buvo pateikti kaltinimai išprievartavimu. Ir štai, galiausiai, Mary Richardson Kennedy, savižudybė.
Tačiau ar iš tiesų visas šias nelaimes, kad ir kiek jų daug ir kokių skaudžių bebūtų, tikrai galime vadinti prakeiksmu? Skeptikai gali pateikti ne vieną argumentą „prieš“.
Visų pirma, nėra jokių žinių, kad koks nors prakeiksmas kada nors būtų buvęs mestas ant Kennedžių šeimos – priešingai nei legendoje apie 1314 m. įvykius Prancūzijoje. Be to, kiekvienoje šeimoje nutinka nelaimių, o jei šeima gausi – tai ir nelaimių tikimybė didesnė. Trečia, visi Kennedžiai (bent jau vyrai) pasižymi tarsi kokiu nutrūktgalviškumo genu – ambicingai nerdami į politiką susikuria minias priešų, užsiimdami ekstremaliomis sporto šakomis, pilotuodami lėktuvus ar neatsargiai vairuodami patys lenda pavojui į nasrus. Na, o jei žūtį karo metais galima laikyti pasiaukojimu valstybei, tai mirtis nuo narkotikų – tiesiog savanoriškas susinaikinimas.
Paskutinė ir, ko gero, pati svarbiausia aplinkybė – Kennedžių šeima gyvena tarsi auksinė žuvelė apvaliame stiklo akvariume. Kiekvienas jų žingsnis, kiekvienas judesys yra atidžiai stebimas visuomenė. Nė viena smulkmena nelieka nepastebėta, o nesėkmės – ypač įsimenamos. Taip „Kennedžių šeimos prakeiksmas“ kuriamas vis toliau.
