Mokslininkai teigia, kad klimato šiltėjimas gali sukelti ekologinę katastrofą su labai tragiškomis pasekmėmis: žmonija gali išmirti.
Gyvybę sunaikino asteroidas
Žemės istorijoje jau buvo bent penkios katastrofos, per kurias žuvo 99 procentai visų Žemėje gyvenusių gyvių.
Prieš 160 milijonų metų žemėje gyveno dinozaurai. Ir staiga, prieš 65 milijonus metų, jie visi išmirė. Mokslininkai teigia, kad jie išmirė beveik vienu metu. Jų nuomone, taip atsitiko po to, kai į žemę dabartinėje Meksikos teritorijoje atsitrenkė 9 kilometrų diametro, sveriantis per trilijoną tonų, asteroidas. Jis į Žemę trenkėsi 64 000 kilometrų per valandą greičiu. Po sprogimo, per planetą 1600 kilometrų per valandą greičiu, nusirito viską naikinanti karščio banga, kuri užmušė, iškepė ir palaidojo beveik visus gyvus padarus. Tie, kurie liko gyvi, vėliau išmirė nuo šalčio ir bado. Po sprogimo pakilo tūkstančiai tonų dulkių, kurios užstojo saulę ir žemėje tapo tamsu ir šalta. Išliko tik kai kurios paukščių rūšys, kurios prisitaikė prie tokių sąlygų.
Jeigu dabar įvyktų toks susidūrimas, žmonės išmirtų, kaip dinozaurai. Net mažesni asteroidai sukeltų katastrofas, todėl astronomai seka jų judėjimą.
Viską užklojo lava ir dūmai
Prieš 250 milijonų metų žemėje išmirė 95 procentai visų gyvūnų. Šį kartą smūgis buvo ne iš kosmoso, o iš žemės gelmių. Vakarų Sibire iš žemės išsiveržė bazaltinė lava. Ji užliejo apie 7 milijonus kvadratinių kilometrų. Tai sukėlė didelio mąsto klimato pokyčius. Pasklidę nuodingi dūmai ir rūgštūs lietūs išnuodijo beveik visus gyvūnus ir augalus. Temperatūra pakilo apie 15 laipsnių. Vanduo sušilo, neliko deguonies, tad ir vandenynuose žuvo gyvybė. Šį kartą gyvi liko tik tie, kurie sugebėjo prisitaikyti gyventi po žeme.
Jeigu panaši katastrofa įvyktų šiuo metu, žmonijos irgi lauktų išmirimas. 1883 metais įvykęs Krakatau ugnikalnio išsiveržimas truko tik vieną dieną, bet pražudė 36 000 žmonių. O jeigu lava veržtųsi metus ar šimtą metų? Išsigelbėti neliktų jokių vilčių.
Supernovos sprogimas
Prieš 440 milijonų metų išnyko apie 70 procentų žemės gyvybės. Ilgą laiką buvo manoma, kad tai dėl apledėjimo, tačiau ledynai žemę buvo užkloję ne kartą ir tai nesukėlė tokios didelės katastrofos. Dabar mokslininkai jau išsiaiškino, kad katastrofa įvyko kosmose. Net ne mūsų galaktikoje sprogus žvaigždei, įvyko gama spindulių žybsnis, kuris pakenkė atmosferos ozono sluoksniui. Žemę užklojo smogas, prasidėjo ledynmetis. Gama spinduliai paveikė organizme esančius audinius, pakeitė kraujo sudėtį. Gyvi išliko tik vandenyno dugne gyvenantys organizmai.
Šiuo metu lyg ir nėra šalia žemės tokios žvaigždės, kuri galėtų sprogti, tačiau tiksliai to niekas pasakyti negali.
Saugiausia viduryje
Mokslininkai nustatė, kad žemėje globalinės katastrofos vyksta kas 62 milijonus metų. Ir tai susiję su kosmosu. Galaktika, skriedama, susiduria su dujų debesimis. Jei tuo metu mūsų planeta būna galaktikos centre, ji nepažeidžiama. Tačiau kas 62 milijonus metų mes atsduriame galaktikos viršuje ir tada labiausiai nukenčiame.
Šiuo metu patys žmonės gali sukelti globalinę, jau šeštąją žemės istorijoje, katastrofą. Artėjame prie kritinės ribos ir esame kelyje į išmirimą.
