Žiema – kelionių metas. Prieš porą dešimtmečių toks teiginys galėjo nuskambėti keistai, tačiau dabar žiemą keliaujama itin aktyviai. Draudimo bendrovės „If“ kelionių draudimo pardavimo duomenimis, 55 proc. visų kelionių vyksta žiemą. „Poilsio ar aktyvaus laisvalaikio kelionių skaičius, mūsų vertinimu, tiesiogiai susijęs su šalies ekonomikos situacija. Kuo ekonomika stipresnė ir vartotojų lūkesčiai didesni, tuo dažniau keliaujama. Štai 2009–2010 m. kelionių draudimo apimtis buvo nukritusi maždaug 30 proc. 2011 m. rodikliai pagerėjo apie 10 proc., o 2012 m., galima sakyti, jau esame priartėję iki prieškrizinio lygio“, – sako draudimo bendrovės „If“ asmens žalų specialistė Alytė Balkuvienė. Ekspertės teigimu, nors lietuvių žiemos kelionių kryptys kinta, pokyčiai nėra staigūs ir yra susiformavusios aiškios tendencijos, nulemtos tiek mūsų geografinės padėties, tiek finansinių galimybių.
Slidininkai, vasarotojai ir tyrinėtojai Draudikai išskiria tris keliaujančių žiemą grupes: slidininkus, vasaros ieškotojus ir tyrinėtojus. „Gausiausios yra slidininkų ir „vasarotojų“ grupės, tačiau pastaraisiais metais gana sparčiai auga ir tyrinėtojų gretos“, – sako A.Balkuvienė. Anot specialistės, pastaraisiais metais slidinėti dažniausiai vykstama į Italiją, Prancūziją ar Slovakijos kalnus. Vasaros ieškotojai tradiciškai keliauja į finansiškai prieinamiausią ir geografiškai artimiausią Egiptą, tačiau pastaruoju metu atranda ir Kanarų salyną – Tenerifę, Gran Kanariją, kitas jo dalis. Tyrinėtojai pasiekia tiek tolimąsias Azijos šalis, tiek Pietų Ameriką.
Pavojingiausia slidinėti Draudimo bendrovės „If“ duomenimis, slidinėjimo kelionės yra pačios rizikingiausios. Per jas dažniausiai patiriamos traumos yra rankų ir kojų sumušimai, išnirimai, raiščių patempimai ar nutrūkimai, kaulų lūžiai. Draudikų praktika rodo, kad per slidinėjimo keliones gali prireikti ir chirurgų pagalbos, kai reikia skubios operacijos dėl nutrauktų raiščių arba sudėtingų kaulų lūžių. „Mūsų praktikoje yra buvę atvejų, kai susižeidusius kalnuose teko malūnsparniu skraidinti iki artimiausios ligoninės, kuri būtų pasiruošusi reikiamoms chirurginėms operacijoms. Tokiais atvejais nukentėjusį gelbėti ir gydyti kainuoja ne vieną dešimtį tūkstančių litų“, – pabrėžia draudimo ekspertė.
„Vasarotojai“ apsinuodija Vasaros ieškantys nukenčia kiek rečiau nei slidininkai ir jų sveikatos sutrikimai yra kitokio pobūdžio. „Kai vykstama į šiltus kraštus, kur neretai vyrauja kitoks nei pas mus požiūris į higieną, tradicinis susirgimas yra apsinuodijimas maistu“, – sako A. Balkuvienė. Jos teigimu, be apsinuodijimų, vasarojant žiemą, taip pat gana dažnai persišaldoma, patiriama galūnių ar galvos traumų paslydus prie baseinų.
Tyrinėtojai lieka be bagažo Pastaraisiais metais vis dažnesnės tolimųjų kraštų kelionės, kurias renkasi vadinamoji tyrinėtojų grupė. Jai priklausantys žmonės vyksta į Indiją, Pietryčių Azijos šalis – Tailandą, Vietnamą, Laosą, Kambodžą. Pernai ėmė ryškėti dar viena nauja kryptis – Pietų Amerikos šalys. „Geografija įspūdinga, tad vienareikšmiškai pasakyti, ar šios kelionės daug pavojingesnės už įprastas, negalime. Viena vertus, kelionė po tolimuosius kraštus būna ilgesnės, todėl rizika padidėja, tačiau į šias keliones vykstantys žmonės linkę labiau saugotis nei viešbučių teritorijose daugiausia laiko praleidžiantys vasarotojai“, – sako A. Balkuvienė. Į tolimuosius kraštus vykstantys asmenys dažniausiai nukenčia nuo vagysčių, kai prarandama brangi fotografavimo ar filmavimo technika, o neretai ir visi su savimi pasiimti daiktai, taip pat dokumentai. Vertinant atskirų keliautojų grupių patiriamų nuostolių dydį, draudimo bendrovės „If“ duomenimis, nuostolingiausia yra slidininkų grupė. Jų patiriami nuostoliai vidutiniškai sudaro apie 3500 litų ir gali siekti kelias dešimtis tūkstančių litų. Vasarotojų ligos ir traumos paprastai atsieina nuo kelių šimtų iki 2000 litų. Tolimųjų kraštų tyrinėtojų vidutinė nuostolių suma sudaro apie 2500 litų ir gali siekti net keliolika tūkstančių litų.
