Kartais taip atsitinka – gerai pažįstamomis gatvėmis einame į parduotuvę, turgų ar susitikti su draugais. Tiesiog stumiame dieną kol netikėtai sustojame ir apsidairome, kur esame. Šviesos žaismas ant sienos, žmonių išraiškos ar vėjo dvelksmas – tiek tereikia, kad pamatytume įprastas vietas kitaip ir pasijustume kaip atsitiktinai čia užklydę keliautojai.
Jausmas, kurį patiriame kelionių metu – visiškas vietos ir laiko pajautimas, namie užklumpa retai. Juk taip lengva priprasti prie aplinkos, kur užaugome ir gyvename ilgus metus. Toks „abejingumas“ nėra blogai tik taip neišvargstame nuo nuolatinio stebėjimo ir galime susitelkti ties kasdieniais darbais.
Tačiau kartais susimastome – kodėl negalime matyti gimtųjų vietų taip, kaip matome jas keliaudami? Kodėl mūsų namai gali stebinti atvykelius, bet ne mus pačius? Kaip „susigrąžinti“ keliavimo stebuklą ir atradimo jausmą nekeliaujant? Sarah Menkedick siūlo kelis paprastus būdus.
Vaikščiokite
Paprastas, bet daugelio pamirštas būdas. Palikite mašiną ir tiesiog išeikite. Stebėkite ir pastebėkite – kaip šviesa „nudažo“ pastatų sienas, žmones kavinėse ir gatvėse, dangų, debesis bei kraštovaizdį.
Keliaukite, kur akys veda – negalvokite apie maršrutą ar pasivaikščiojimo laiką. Užsukite ten, kur paprastai neužsukate – pamatykite kiemelius, gatveles, aikštes ar miško takelius – viską, ko paprastai nepamatote, nes renkatės trumpiausią kelią ar labai skubate.
Pamatykite, kaip jūsų gyvenamoji vieta – miestas, kaimas ar kaimelis, atrodo iš skirtingų vietų – nuo kalno, iš apačios, iš rytų ar vakarų. Kartais mūsų pojūčiai tiesiog atbunka, tad užtenka tik pakeisti žiūrėjimo kampą tam, jog pasijustume esantys kitame mieste.
Nesvarbu, kur gyvenate – Nepalo kalnuose, Niujorke, Kaune ar Grigiškėse – visur yra vietų, kurias norėtų pamatyti (net ir atsitiktinai užklydęs) turistas. Pagalvokite ir pasirinkite tokias, tarsi planuotumėte kelionę. Užsukite į jas. Pasistenkite pajausti, kaip jos atrodytų nemačius, ką rašytumėte namiškiams? Kuo domėtumėtės?
Užeikite į greta esančią kavinukę ir paragaukite siūlomo maisto ( cepelinų šveisti nebūtina – bet kiekvienas regionas ar bent kavinukė turi savo patiekalus). Valgykite juos taip, tarsi ragautumėte pirmą kartą. Net jei pasirinkimas visiškai nevykęs ( būna juk ir taip) – taip gali nutikti ir kelionėje, bet išbandyti kažką naujo – visada į naudą.
Priimkite svečius
Tikriausiai geriausiai mūsų sustabarėjusį žvilgsnį išjudina atvykėliai: turistai besijuokiantys ar įkyriai fotografuojantys šimtą kartų matytus objektus priverčia sustoti ir pagalvoti, kas juose keisto ar gražaus. Tad priimkite svečius: pasiūlykite sofą ar bent savo kompaniją. Drauge su atvykeliais galite išvysti nematytą gimtosios vietos veidą.
Priimdami šeimos narius ar draugus, iš naujo pastebėsite net ir savo namus – ne tik atplyšusi apmušalų kampelį, bet ir gėlyną, medžius, parką, gatvę ar vietines atrakcijas. Peržvelkite renginių kalendorių ir galbūt nustebsite – aplink vyksta daug dalykų, tereikia juos pamatyti.
Pakeiskite perspektyvą
Lietuva – ne JAV didmiestis, tačiau jei gyvenate ne palapinėje Andų kalnuose, greta yra bent keletas atvykėlių – iš kito žemyno, šalies, miesto ar rajono. Galbūt (dar) neturime kinų rajono, tačiau bet kokių „ne vietinių“ žvilgsnis – kitoks. Jie susiduria su sunkumais, kurių galbūt nė nepastebime, sprendžia problemas apie kurias mes nežinome ir džiaugiasi tuo, kas mums jau yra įprasta.
Pamilkite viešąjį transportą
Nors Lietuvoje šiuo metu viešasis transportas – skaudi tema, vis dėlto, bilietėlis vis dar kainuoja mažiau nei lėktuvo bilietas. Nors kartais važiuokite kur akys veda, į stotelę keistu pavadinimu, į tolimiausią stotelę ar maršrutu, vedančiu į nežinomą rajoną.
Žiūrėkite pro langą, keiksnokite transporto kamščius ar vairavimo manierą. Stebėkite gatves ir žmones slenkančius lango stikle. Stebėkite žmonės autobuse: kokie jie, erzinantys, triukšmingi, malonūs. Priimkite šią patirtį kaip kelionės įspūdžius.
Galvokite apie keliones kaip apie žiūros būdą o ne judėjimą iš vienos vietos į kitą. Taip atrasite vietas, kurias manotės jau gerai pažįstantys.
