Ilgiausia diena gyvenime nesibaigė be nuotykių. Pavargę po skrydžio į Los Angelą nusprendėm nerizikuoti ir nevargti ieškant viešojo transporto, o naudotis taxi. 30 dolerių iki viešbučio nepasirodė mažai ir čia tuo metu pasitiko vairuotojo priekaištai dėl nepaliktų arbatpinigių. Pirma pamoka - prie taxi kainos priskaičiuoti dar 10 proc. arbatpinigių. Ir ne tik taxi. Čia natūralu palikti arbatpinigius už automobilio remontą, kirpimąsi ar bet kokią kitą paslaugą, o nepalikęs pasirodytum daugiau, nei nemandagus, net jei paslauga ir nepatiko. Mūsų kultūrai tai atrodo keista.
Nuvykus į viešbutį pasitinka antra pamoka - labiau pasidomėti vieta kur ruošiesi apsigyventi. Nesu rasistas, bet sėdintys gatvėje juodukai neatrodė svetingai. Viešbučio durų numeris paženklintas kažkuo panašiu į kraują. Langas perskilęs, bet tai nesudarė problemų, nes nedrįsom atitraukti langinių. Sienoje buvo skylė, bet ji išradingai užtaisyta krepšiu. Paklausus viešbučio administratoriaus ar čia saugu jis atsakė kad kieme taip. Tačiau į gatvę eiti nepatartina. Nutarėm trijų dienų viešnagę sutrumpinti iki vienos, bet netrukus persigalvojom ir nusprendėm nešdintis nedelsiant. (Be to kartu gabenomės ir pinigus motociklui) Užsibukinom viešbutį už 150usd parai, nes čia pigiausia ką galėjom rasti geroje vietoje ir padoriomis sąlygomis. Nuvykti į naują viešbutį išbandėm Uber programėlę. Ir čia tikriausiai buvo vienintelis geras sprendimas atvykus. Netrukus buvom naujame viešbutyje. Už kelionę nuo kreditinės nuskaičiavo 8usd ir nereikia jokių grynųjų. Naujas rajonas kur kas patrauklesnis, gatvėje žaidžia vaikai. Užmigom praktiškai iš karto atvykę ir ramiai išmiegojom visas 15 valandų.
Kitą dieną prasidėjo pigesnės nakvynės ir motociklo paieškos. Pigiau apsistoti padėjo Airbnb, kur žmonės nuomoja kambarius savo namuose. Motociklo paieškos sukėlė nemažai streso. Pinigai gyvenant Los Andžele greitai tirpo, o tinkamo varianto skelbimuose vis nesimatė. Eilinį kartą prabudus 5tą ryto einu peržiūrėti skelbimus. Ir ten matau tobulai tinkantį variantą patalpintą prieš kelias minutes. Nedelsdamas paimu telefoną ir taip susipažįstam su Andželo. Paskubom pasigriebiam piniginę, kviečiamės Uber taxi ir po 20 minučių būnam vietoje. Andželo - pensijon išėjęs, buvęs telefonų kompanijos elektrikas, jis ilgai nemiega. Keliasi prieš 5 ryto. Nedaug kuo skiriasi ir nuo mūsų šalies senjorų.
Vis dūsaudamas pasakoja apie savo turėtus motociklus, apie sveikatos problemas ir drebančiom rankom atiduoda savo paskutiniojo kompaniono raktelius. Amerikoje ar bent Los Andžele nėra įprasta pirkti dėvėtus daiktus, įskaitant automobilius ir motociklus, todėl ir šis buvo pirktas naujas. Mums labai pasisekė, kad Andželo pasisiūlė padėti mums įsigyti motociklo draudimą, užregistruoti moto. Pravežiojo mus pusę dienos savo tradiciniu amerikietišku pikapu. Na o po to galėjom lengviau atsikvėpti, apsidairyti į milžiniškus automobilius, kuriuos Lietuvoje turėtume parkuoti per dvi vietas, aplankyti Holivudą, Santa monikos paplūdimį, kur gelbėtojų bokšteliai primena serialą Baywatch su Miču Bakenonu, pasikalbėti su vietiniais. Čia visiškai natūralu pradėti pokalbį su gatvėje sutiktu nepažįstamuoju. Išgirdę apie mūsų planą visi griebiasi už galvos ir išvadina bepročiais. Atrodo susirūpinę labiau, nei būtume mes dėl savo artimųjų. Tačiau pakraipę galvas linki sėkmės. Su mumis susisiekia vietinis lietuvis ir žada dienos pabaigoje motociklu mums aprodyti apylinkes. O mes tuo metu perkamės būtiniausius daiktus ir laukiame vakaro.
GALERIJA
