„Jokia sausuma neištrins jūros pėdsako“ – rašė Alessandro Baricco. Sausumos kelionė, jausmu ir emocija abejotinai prilygs kelionei, kurią galite pajausti ir išgyventi jūroje.
Kalbu apie jūrą, kaip apie erdvę ir laiką, ne tik neužmatomų krantų supamą vandens telkinį. Kalbu apie jūrą, kaip dar vieną būdą keliauti. Dar vieną būdą ne tik pajausti adrenalino antplūdį, bet pabūti su savimi ir kitais erdvėje, apribotoje keliasdešimties kvadratinių metrų ploto burlaivio denio. Pasiilgusiems ne tik kelionių teikiamo džiaugsmo, bet ir tikrojo savęs, tai kur kas daugiau nei žodžių kratinys „puiki galimybė“.
Burlaiviai, kaip priemonė keliauti
Dar VI a. pr. Kristų, egiptiečiai suprato vėjo teikiamus privalumus ir pradėjo keliauti naudodami ją Nilu, iš papiruso surištais plaustais. Antikos laikais, romėnai, graikai, finikiečiai, kinai, kur kas daugiau patobulino šias plaukimo priemones, kurios 1660 metais įgavo pasaulinį pripažinimą, įvykus pirmajai pasaulyje burlaivių regatai Anglijoje. Visa buriavimo praktikos, kaip visiems prieinamo malonumo istorija, labiausiai vystėsi laikotarpyje iki 1950 metų, kuomet vyko itin daug taip vadinamų mokomųjų burinių laivų lenktynių ir festivalių.
Didžiausios regatos, Tall Ships‘ Races, Baltijos jūra istorija, prasidėjusi 1955 metais, turėjo žymėti anaiptol ne džiugų įvykį: tuo metu, Baltijos jūros regione buvo manoma, jog burlaivių naudojimo kadetų praktikai epocha jau baigė savo gyvavimo ciklą.
Tačiau, visų nuostabai paskutiniaja turėjusi būti regata iš Torbay (D. Britanija) į Lisaboną (Portugalija), tapo pirmaja: nuo šio laiko domėjimasis burlaiviais ir jų regatomis, išaugo iki stulbinamo skaičiaus.
Kodėl Tall Ships‘ Races?
Kalbu apie Tall Ships‘ Races, kaip ne tik apie vieną didžiausių įvykių buriavimo pasaulyje, bet ir būdą keliauti. Tall Ships‘ Races regatoje gali dalyvauti visi norintys, mat pagrindinė regatos taisyklė – įgulas turi sudaryti ne mažiau nei pusė neprofesionalių buriuotojų 15-25 metų amžiaus. Žinoma, amžiaus cenzo virš 25 metų, taip pat nėra: vyresnieji buriuotojai praktikai, lygiai taip pat kaip ir jaunesnieji, kelia bures, jas keičia ir kovoja su jūriniais vėjais.
Na ir žinoma – siekia geriausio rezultato. Tall Ships‘ Races regata, vyksta dviem etapais, kuriuos skiria nelenktyninis laikas, skirtas laivų perplaukimui iš vieno uosto į kitą. Taigi, paprastai, vienos regatos metu, pasikeičia dvi norinčiųjų keliauti įgulos, kurių bendras skaičius vidutiniškai gali kisti nuo 10 iki 50 dalyvių.
Keliauti burlaiviais dalyvaujant regatoje, galima tiesiog susisiekus su burlaivio kapitonais ar atsakingomis kompanijomis. Priklausomai nuo burlaivio registracijos uosto, jo dydžio ar naujumo, svyruoja ir dalyvavimo kaina.
Štai Nyderlandams priklausantis tristiebis A klasės 1918 metų burlaivis „Astrid“ (brigas), siūlo 8 dienų kelionę, kurios kaina svyruoja nuo 699 eurų iki 1250 eurų. B klasės 1908 metų Švedijos burlaivis „Constantia“ (gafelinė škuna), 11 dienų kelionę siūlo už 400 Švedijos kronų per dieną, įskaitant maistą.
Panašius plaukimus regatos metu, ar jai pasibaigus, organizuoja ir tokie A klasės burlaiviai kaip Lenkijos „Fryderyk Chopin“ (brigas), Norvegijos „Christian Radich“ (pilno apiburinimo laivas), Vokietijos „Aleksander von Humboldt“ (tristiebis barkas), Lenkijos „Dar Mlodziezy“ (pilno apiburinimo laivas) ir kt. Kelionių maršrutai gali būti kuo įvairiausi: pradedant Norvegijos fiordais ir baigiant pietinėmis Europos šalimis.
Jūros jausmas, arba tai, kas lieka neužmirštamai
Plaukimo jūra dienos – tai kiekviena visiškai skirtinga istorija, kurios jūs neabejotinai nepamiršite ir kuri neprilygs nei šiltųjų šalių karščiui ir žydriems vandenims, nei penkių žvaigždučių viešbučiams. Ką veikia keliautojai burlaiviais?
Kur kas tiksliau būtų klausti, ko jie neveikia. Pradėti galima nuo paprasčiausių laivo darbų: valymo, dažymo, rūdžių apsaugos, ir toliau minint kur kas malonesnius darbus, tokius kaip: laivo valdymas, burių kėlimas, perrišimas, nuleidimas, pasukimas ar… juoda arbata su citrina. O galbūt – romu, be kurio, patikėkite, neapsieinama nei viename laive.
Kelionė burlaiviu ypatinga ir tuo, jog čia nėra prabangių kajučių, restoranų ir šokių aikštelių. Dažnai, po dienos darbų laivo denyje, ar naktinio budėjimo (mat daugelis burlaivių nuolat organizuoja grupinius budėjimus laivo denyje, nepriklausomai nuo oro ar paros laiko), visa ką jauti yra nuvargusios kojos ir pašiurpusi rankų oda.
Tačiau – po pasisėdėjimo ant denio su arbata rankoje, besiklausant gitaros skambesio ir bežiūrint į saulę, kuri tik tuomet, pirmą kartą pasirodo tokia nepaprastai graži ir lyg apskritai matoma pirmąjį kartą gyvenime, jautiesi toks laimingas ir nesusivokęs.
Nesusivokęs, nes atrodo, jog neįmanoma nupasakoti jausmo, kuomet žinai ir supranti, besantis viduryje jūros, erdvėje apribotoje 50-ties kv. metrų ploto denio ir... toks pilnas laimės.
Tik pabuvęs jūroje, supranti, ką reiškią ją įsimylėti negrįžtamai. Tuo pat metu, supranti visus laivų kapitonus ar jūreivius, kurie visuomet sugrįžta plaukioti joje, nors ir turėdami pakankamai gerus gyvenimus krante.
Visa kelionė įgyja naują prasmę, kurios neatspindi nei nuotraukos, nei filmuota medžiaga. Galbūt pamatysite rytinę saulę, permirksite naktiniame lietuje, galbūt jus siūbuos audra, galbūt plauksite rūke ir nebeliks nieko, kaip tik mėgautis akimirka ir vieta. O galbūt įsimylėsite jūrą ir burlaivius taip, jog tai taps nauja Asmenine Jūsų Legenda.
Nežinantiems, dvejojantiems, ar nerandantiems savęs, visuomet sakau: „pabandykite paplaukioti laivu, viskas stos į savo vietas“. O tiems, kurių vandenys nežavi, vertėtų šių metų liepos 31 – rugpjūčio 3 dieną atvykti į Klaipėdą, kur pirmą kartą Lietuvoje, vyks Tall Ships‘ Races 2009 regatos užbaigtuvės. Čia, bus daugiau nei 100 burlaivių ir jachtų, varijuojančių ne tik savu grožiu, bet ir dydžiu (prisiminkite Rusijos žymųjį „Sedov“), ir, žinoma, tik ką iš jūros parplukdintu tikru, nesuvaidintu, jausmu...
