Kaip pasakoja į tv3.lt kreipęsis vilnietis Aurimas, incidentas įvyko antradienio vakarą, kuomet į sostinės autobusų stotį išsikvietė pavėžėją iš platformos „eTransport 1424“. Atvykęs tamsaus gymio, rusiškai kalbantis vyriškis keleiviui padėjo susidėti daiktus į bagažinę ir nuvežė į kelionės tikslą.
„Atvežė iki namų, išlipau iš automobilio ir jau norėjau daiktus išsiimti iš bagažinės, bet mašina šiek tiek pavažiavo į priekį. Galvojau, kad šiaip važiuoja, kad patogiau būtų išsikrauti, bet jis tiesiog ėmė ir nuvažiavo.
Kelis kartus skambinau į 1424, bet dispečeriai vis atsakydavo, kad to vairuotojo telefono numerio neturi ir man nepavyks su juo susisiekti. Tada kreipiausi į policiją. Kaip paaiškėjo, tas vairuotojas buvo teistas, policija padėjo labai greitai ir operatyviai, todėl savo daiktus galiausiai atgavau“, – pasakoja Aurimas.
„eTransport“ platformą valdančios įmonės „Dallis“ vadovas Virginijus Kukalis tv3.lt teigė, kad minėtoje situacijoje kalčiausias buvo užsimiršimas.
„Aš to nelaikau vagyste, manau, kad vairuotojas tiesiog užsimiršo“, – sakė V. Kukalis.
Jis paaiškino, kad dispečeriai iš tiesų negali suteikti asmeninių vairuotojų numerių keleiviams, todėl, iškilus problemai, rekomenduojama į įmonę kreiptis elektroniniu paštu.
„Atrašome tikrai operatyviai. Dar viena galimybė yra nueiti į asmeninę užsakymų istoriją programėlėje, kur gali šešias valandas matyti pavėžėjo numerį“, – teigė V. Kukalis.
Skundžiasi kontrolės trūkumu
Anot Lietuvos taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidento Ričardo Kriukovo, atvejai, kuomet taksi automobiliuose apvagiami keleiviai, nėra dažni. Pasak pašnekovo, atvirkščiai, dažniau nukenčia patys vairuotojai, tapdami kai kurių keleivių aukomis.
R. Kriukovo teigimu, istorija, nutikusi tv3.lt skaitytojui, jo nestebina. Esą pavėžėjimo platformų valdytojoms suvaldyti vairuotojus gana sudėtinga: užsakymai priimami virtualiu būdu, o jų kontroliuoti dispečerės negali.
„Bet platformos turi žinoti ne tik vairuotojo automobilio valstybinį numerį, tačiau ir jo telefono numerį. Vis dėlto, nors pavėžėjimo paslaugas mūsų šalyje vykdomos jau trejus metus, bet taisyklių, kas kaip turi būti, nėra.
Seimas prieš kelerius metus skubos tvarka į transporto kodeksą įrašė pavėžėjimo paslaugas, ir žadėjo paruošti tai reglamentuojančias taisykles. Bet jų iki šiol nėra. Todėl šių platformų valdytojai gali viską interpretuoti kaip jiems patogu ir kaip nori“, – tikina R. Kriukovas.
Anot taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovo, šiandien pavėžėjams Lietuvoje keliami tik du reikalavimai. Jie privalo turėti verslo pažymą ir būti užsiregistravę vienoje iš savivaldybių. Bet paslaugas jie gali teikti bet kurioje Lietuvos vietoje, ne tik prisiregistruotoje savivaldybėje.
