Pasak R. Kančaičio, šiuo metu statybvietėje dirba apie 200 specialistų bei darbininkų. Jiems talkina per 130 specialios paskirties automobilių bei įrenginių. Per pirmuosius du ruožo Kaunas-Marijampolė rekonstrukcijos mėnesius atlikti dirvožemio pašalinimo, skaldos pagrindo ardymo ir asfaltbetonio dangos frezavimo darbai. Įrengtos žemės sankasos ir pralaidos, vandens nuleidimo sistema, šalčiui atsparus kelio sluoksnis, rengiami skaldos pagrindai, klojamos asfalto dangos, sparčiai vyksta darbai ties pėsčiųjų, tuneliniu bei geležinkelio viadukais. Atliktų darbų vertė viršija 5 mln. eurų sumą.
Bendra šio Europos Sąjungos finansuojamo projekto vertė – daugiau kaip 38,5 mln. eurų. Užbaigus numatytus darbus, Kauno rajone esantys „Via Baltica“ intensyvaus eismo kelio ruožai bus rekonstruoti ir atitiks automagistralei keliamus reikalavimus.
Sutartį dėl dalies tarptautinės magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos AB „Kauno tiltai“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pasirašė š. m. rugpjūtį. Atvirą konkursą laimėjęs rangovas įsipareigojo per 9 mėnesius atkarpoje rekonstruoti vieno lygio sankryžas, pastatyti pėsčiųjų viadukus Stanaičiuose ir Juragiuose, viaduką virš geležinkelio Mauručiuose ir tunelinį viaduką. AB „Kauno tiltai“ taip pat įrengs triukšmą slopinančias sieneles, kelio apšvietimą Stanaičių ir Juragių gyvenvietėse, jungiamuosius kelius, pėsčiųjų ir dviratininkų taką, rekonstruos inžinerinius tinklus. Rekonstrukcijos darbai atliekami kelio Kaunas-Marijampolė 17,34–23,40 km ir 21,84–23,40 km ruožuose.
„Via Baltica“ yra viena intensyviausių Lietuvą kertančių tarptautinių transporto arterijų. Skaičiuojama, kad šiuo metu keliu per parą pravažiuoja apie 14 tūkst. automobilių, ir šis srautas auga kasmet.