Dažniausiai dėl prastų kelių keiksnojame vietines savivaldybes ir apie kelininkų darbą nepagalvojame. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau kritikos taikiklis atsisuka ir į juos. Ypač kai vos padus Susisiekimo ministerijoje spėjęs apšilti naujasis ministras Rokas Masiulis ėmėsi judinti iki tol ankstesnių ministrų neliestą kelių rinką ir paskelbė, kad kelininkai galimai sukčiauja tiesdami plonesnį asfaltą.
O kelių rinkoje panaši situacija kaip ir daugelyje kitų Lietuvos rinkų – pagrindinius patiekalus nuo stalo susižeria kelios didžiausios kelių bendrovės, o kitoms įmonėms lieka tik trupiniai. Tiesa, jų sėkmės istorijos yra vertinamos nevienareikšmiškai, tad gavę FNTT atliktą tyrimą naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kurioms kelininkų įmonėms atitenka didžiausi užsakymai ir daugiausiai milijoninių sandorių.
Rinką valdo 3 įmonės
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, tėra tik keli lyderiai, kurie susirenka didžiąją dalį pyrago – tai AB „Kauno tiltai“, AB „Panevėžio keliai“ ir UAB „Šiaulių plentas“.
Neabejotini lyderiai kauniečiai per visą laikotarpį yra laimėję viešųjų pirkimų už 508 mln. eurų, tiesa nedaug atsilieka Panevėžio statybos trestui priklausantys „Panevėžio keliai“. Jie užsakymų gavo už 471 mln. eurų. Du atitrūkusius lyderius sparčiai vejasi šiauliečiai, laimėję konkursų už 253 mln. eurų. Didžiausių Lietuvos kelininkų dešimtuką galite pažiūrėti lentelėje.
Reikėtų pažymėti dar vieną svarbų dalyką. Pakankamai dažnai didžiosios įmonės konkursuose dalyvauja sukurdamos bendrą konsorciumą ir šitaip laimėdamos ne vieną milijoninį konkursą. Pavyzdžiui „Panevėžio keliai“ ir „Šiaulių plentas“ kartu yra atlikę darbų už 37 mln. eurų, o „Kauno tiltai“ su „Šiaulių plentu“ už 35 mln. eurų.
Tad jei susumuotume ir šiuos konkursų rezultatus, sumos ženkliai išaugtų, tik sunku tai padaryti, mat iš konkurso rezultatų sunku nustatyti, kiek kokiai įmonei atitenka pinigų.
Kelininkai Lietuvą pasidalijo zonomis
Tačiau iš kur tokia didžiųjų įmonių sėkmės paslaptis, kaip didieji kelininkai sugebėjo užkariauti didžiąją rinkos dalį? Atsakymų reikėtų ieškoti besikapstant pastarųjų dvidešimties metų istorijoje, kai valstybinės įmonės buvo privatizuotos ir virto privačiomis bendrovėmis.
Atsakymus turi Seimo narys, buvęs Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Politikas tvirtina, kad vyksta negeri dalykai susiję tiek su pačiais viešaisiais pirkimais, tiek su rinkos pasidalinimu. Jis įžvelgia ir kai kurių įmonių saitus su politinėmis partijomis.
„Kelių tiesimo įmonės yra pasiskirsčiusios zonas ir viena į kitos zonas neina, jei vyksta stambus konkursas. Pavyzdžiui, „Latvijas tilti“ buvo proteguojama buvusio ministro Eligijaus Masiulio ir, kai buvo skelbiami didesni konkursai, jie laimėdavo.
Dabar turime dar keletą įmonių pagal regionus, kurios pasidalinusios savo sritis, savo ribas. Pavyzdžiui, iš Vilniaus niekada neatvažiuoja įmonės dalyvauti Klaipėdos konkurse ar atvažiuoja tik dėl akių, padidinusios savo kainą toje vietoje. Pavyzdžiui, Tauragės regiono keliai į vieną vietą nėjo, ėjo į kitą, o tuo tarpu to regiono vietoje laimėjo Kaunas. Tai keista, kai asbestinio gamykla yra nutolusi ne pilnai 1 km 800 metrų nuo tvarkomo kelio, o konkursą laimi įmonė iš Kauno“, – teigia R. Žemaitaitis.
Tiesa, „Latvijas tilti“ tokią R. Žemaitačio nuomonę neigia.
„Mūsų įmonės niekada neprotegavo joks ministras, todėl straipsnyje pateikiama melaginga informacija. Tai šmeižtas. Patys ne kartą esame atsidūrę situacijose, kai konkursus laimėdavo įmonės, pasiūliusios didesnę kainą nei mes, o mūsų įmonė iš konkursų būdavo pašalinama. Griežtai neigiame pasirodžiusią informaciją apie „Latvijas tilti“ protegavimą ir bet kokias įmonės sąsajas su buvusiu ministru Eligijumi Masiuliu ir tariamės su teisininkais dėl kreipimosi į teismą“, – sako „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas Valērijs Gorjuns
Apie riziką kelių sektoriuje naujienų portalui tv3.lt patvirtino ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
„Nuo seno girdime, kad kelių tiesimo sektoriuje yra nemažai neskaidrumo ir galimos korupcijos, kad įmonės yra pasidalinusios rinką, o dėl kelių darbų konkursų laimėtojų neretai susitariama iš anksto. Todėl džiaugiuosi, kad p. Masiulis pasiryžo pagaliau išsiaiškinti, kas gi iš ten iš tiesų vyksta ir sumažinti galimybes švaistyti mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus. Tai seniai reikėjo padaryti. Su nekantrumu lauksiu kitų ministro žingsnių. Be abejo, taip pat turėtume klausti, kodėl to nedarė ankstesnės Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos vadovybės. Mano galva, jos į korupcijos prevenciją ir skaidrumą iš esmės žiūrėjo pro pirštus“, – komentavo jis.
STT pareigūnų taikiklyje – stambiausi kelininkai
Kad kelių rinkoje veikia savi įstatymai ir savos rinkos taisyklės patvirtina ir pastaruoju metu pasipylę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimai. Pareigūnų dėmesio sulaukė visos trys didžiosios kelininkų įmonės.
Štai iš pareigų atleistas buvęs vienas kelių direkcijos vadovų Daivis Zabulionis dėl galimai neteisėtų ir korupcinių ryšių su „Kauno tiltų“ buvusiu valdybos pirmininku Nerijumi Eidukevičiumi ir „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.
STT duomenimis, už viešuosius pirkimus atsakingas kelių direkcijos vienas vadovų galėjo proteguoti stambiausius kelininkus ir jų interesus. Pareigūnų duomenimis, „MG Baltic“ ir „Kauno tiltų“ vadovai turėjo didžiulę įtaką politikams, tad pasinaudoję ja esą ir įdarbino D. Zabulionį kelių direkcijoje, kad šis galėtų proteguoti šių verslininkų bendroves.
Prieš kelis mėnesius STT atliko kratas kitoje didžiausioje kelininkų įmonėje „Panevėžio keliai“. Pareigūnai įtaria, kad valstybės įmonės „Automagistralė“ ir „Panevėžio kelių“ darbuotojai galėjo piktnaudžiauti viešuosiuose pirkimuose, kad „Panevėžio keliai“ gautų milijono eurų vertės kontraktą.
Įtarimų sulaukė ir „Šiaulių plento“ vadovai bei kelių direkcijos darbuotojai dėl galimos korupcijos ir kyšininkavimo. Pernai STT pareigūnai už grotų beveik dviem savaitėms patupdė „Šiaulių plento“ generalinį direktorių Juozą Aleksą. Pareigūnai įtarė, kad „Šiaulių plento“ vadovai davė 9 500 eurų kyšį kelių direkcijos Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjui Artūrui Aušrai, kad šis sudarytų išskirtines sąlygas daugiau nei milijono eurų vertės konkurse.
FNTT mato didžiulę neteisėtų susitarimų riziką
Savų įtarimų turi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Jos pareigūnai prieš kelis metus atliko kelių rinkos monitoringą ir ištyrė stambiausius konkursus, kur naudojami Europos Sąjungos (ES) pinigai.
„Yra didžiulė rizika, kadangi projektų apimtys – didelės, skiriamos didelės lėšos kelių infrastruktūrai ir būtent dėl to, tarnyba atliko monitoringą galimoms rizikoms identifikuoti. Pas mus yra per mažai žaidėjų. Keliai – rizikingiausia sritis. Ne vien Lietuvoje, bet ir Europoje skiriamas didelis dėmesys“, – sakė FNTT laikinasis direktorius Šarūnas Rameikis.
FNTT Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos viršininkas Rolandas Šlepetys pasakodamas apie monitoringo rezultatus patvirtino, kad Lietuvoje yra 3 pagrindinės įmonės: „Kauno tiltai“, „Panevėžio keliai“ ir „Šiaulių plentas“, kurios dalijasi rinką. Mažesnes rinkos dalis pasiima „Žemaitijos keliai“ ir „Lemminkainen“.
Tad tiek pareigūnams, tiek Susisiekimo ministerijai kyla klausimų, kaip viešuosiuose konkursuose dalyvauja stambiausių kelių rinkos žaidėjai, ar Lietuvoje yra konkurencija. FNTT pareigūnai neatmeta galimybės, kad kelininkai gali dalyvauti ir neteisėtuose susitarimuose.
„Trys ketvirtadaliai rinkos užimti didžiųjų kelininkų. Aišku, tai duoda riziką, kad yra tik trys žaidėjai ir kyla klausimų kaip jie pasidalija tą Lietuvos kelių pyragą. ES paramos pinigų srautas yra didelis, juos reikia išsidalinti, o nuslėpti vienas nuo kitų, kur dalyvauja, tikrai negali, nes visas paramos administravimo projektas yra viešas.
Aišku, jie gali pasižiūrėti, kad ten nuėjo kitas varžovas ir eiti nuspręsti eiti kitur. Gal dėl konkurencijos trūkumo ir nukenčia dalykai, bet iš tikrųjų, kiek tyrėme, tai tuose pačiuose konkursuose dalyvauja visi. Tiesa, gali būti vidiniai susitarimai, kas kur kokią sumą pasiūlo“, – neatmeta galimų rizikų R. Šlepetys.
FNTT pastebėjo, kad tiriamuoju, 2006–2015 m., laikotarpiu ypač išaugo „Šiaulių plento“ dalis.
„Bet, kad taip didėtų ar prarytų viena kitą, to nėra. Balansas yra išlaikomas, nes, manau, kad viena bendrovė fiziškai nepajėgtų atlikti visų darbų. Yra rinkos ekonomika, dėsniai, kokia paklausa tokia ir pasiūla, jei pasiūla kris tai reiškia trauksis ir bendrovių apyvartos. Ir priklausys nuo to, kiek valstybė užsako“, – paaiškina jis.
FNTT peržiūrėjo Sanglaudos fondo lėšas 2006–2015 m. laikotarpiu: keliuose konkursuose dalyvauta, kiek laimėjusių, kokią dalį patys atlieka ir kokią dalį atlieka ranga–subranga.
R. Žemaitaičio nuomone, yra susidaręs 10–11 įmonių tinklas, kurios tariasi, kokius darbus atlikti. Politiko akimis, reikėtų daugiau galios suteikti valstybinėms įmonėms.
„Dabartinė Vyriausybė daro viską priešingai, kaip tik naikina valstybines kelių įmones, jog jos galėtų atlikti tuos darbus. Čia man pats keisčiausias dalykas, kai valstybė atsisako turėti savo įrankį, kaip iš ties reguliuoti tą kainą ir už savo savikainą atlikti darbus. Konkurencija turi būti, bet kad neatsitiktų taip, kai nebeliks regioninių kelių įmonių, jos bus privatizuotos, ateis privatininkai 2–3 metus kainą duos normalią, o tada staiga pradės kelti“, – įsitikinęs Seimo narys.
Medžiagų tiekime – savos monopolijos
FNTT pastebi, kad visiškas konkurencijos trūkumas – asfalbetonio gamyboje. Tad jei didžiulė įmonė ir nelaimi konkursą, dažniausiai ji atsiduria tarp subrangovų, t.y. teikia reikalingas medžiagas, pavyzdžiui asfaltbetonį, mažosioms bendrovėms.
„Asfaltas beprotiškai brangus, apie 30 proc. kainos gali sudaryti. Kitos medžiagos taip pat brangios. Vieša paslaptis, kad keliuose iš esmės gali konkuruoti tik tie, kurie turi savo asfaltbetonio gamyklėles ar gamyklas. Jei neturi savo asfalto gamyklėlės, turi pirkti iš to paties didžiojo, o jis jau parduoda tokiomis kainomis, kad tau neapsimoka konkurse dalyvauti. Tas monopolis per medžiagų tiekimą daugiau ir išlaikomas. Didieji rinkos žaidėjai dar patys patampa subrangovais. Trys pagrindinės įmonės ir kitiems teikia paslaugų, kartais su partneriais dalyvauja konkursuose“, – teigia R. Šlepetys.
Visgi pasak jo, natūralu, Lietuvoje negali visi po asfaltbetonio gamyklą turėti. Būtent didieji tiekėjai ir turi savo gamyklas.
„Mažieji gal nuskriausti ir nėra. Jie sudalyvauja kituose projektuose. Mes žiūrėjome paraminius projektus iš Sanglaudos fondo, bet yra dar žvyrkelių kelių parama, savivaldybės asfaltuojasi vietinės reikšmės kelius. Tame segmente tikriausiai ir mažieji užima dalį. Visiems gal norisi plėstis ir didėti, kad būtų didesnė konkurencija, bet nemanau, kad jie labai vargsta ir turi didelių bėdų.
2014–2020 m. laikotarpiu daug paramos skiriama keliams, o kas po tų metų bus, niekas nežino. Vis tiek turės susitraukti rinka ir tada konkurencija bus dar aršesnė tarp mažųjų ir, kai didiesiems riekės dalyvauti mažųjų konkursuose, tada mažiesiems bus dar sudėtingiau“, – mano R. Šlepetys.
Įmonės: konkurencija yra didžiulė
„Kauno tiltai“ savo sėkmės priežastis ir laimėtas didžiules sumas iš konkursų aiškina didžiule patirtimi.
„Turime patirtį, labai stiprią techninę bazę, geriausius kelių bei tiltų inžinierius Lietuvoje. Tai lemia, kad projektus galime įgyvendinti efektyviau, greičiau ir kokybiškiau. Lietuvoje esame viena iš kelių įmonių, tiek finansiškai, tiek techniškai pajėgių įgyvendinti sudėtingiausius ir atsakingiausius kelių tiesimo ir tiltų statybos projektus Lietuvoje“, – tikina „Kauno tiltų“ atstovė spaudai Giedrė Samulionytė-Lekavičienė.
„Kauno tiltai“ tikina, esą konkurencija kelių infrastruktūros sektoriuje yra didžiulė ir bent 10 kelių tiesimo įmonių yra sukaupusios reikšmingą projektų portfelį, o pastaruoju metu į Lietuvos rinką veržiasi ir Latvijos bei Lenkijos tiekėjai.
„Įdomu tai, kad iš visų 2016 metais LAKD skelbtų viešųjų pirkimų konkursų, VPT viešais duomenimis, pretenzijų sulaukė net daugiau nei šimtas pirkimų. Konkurencija kelių infrastruktūros sektoriuje tokia didžiulė, kad visi rinkos dalyviai labai atidžiai stebi ar nebuvo pažeistos pirkimo sąlygos, ar konkurencija vyko sąžiningai. Kai kuriuos skundus nagrinėja teismai.
Viena vertus, tokia konkurencija ir dėmesys, manau, užtikrina skaidrumą ir kontroliuojančios institucijos išsklaido abejones, o kai kada randama pažeidimų ir konkursai būna nutraukiami“, – naujienų portalui tv3.lt nurodo G. Samulionytė–Lekavičienė.
Tačiau savo laimėjimų viešuosiuose pirkimuose „Kauno tiltai“ nesureikšmina. Priešingai, nurodo, kad laimima tik nedidelė dalis viešųjų pirkimų, kuriuose dalyvauja.
„Kelių tiesimo viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujame nuolat ir laimime tik nedidelę dalį konkursų. Pavyzdžiui, 2016 metais LAKD iš viso skelbė per 170 pirkimų, susijusių su kelių tiesimu, tiltų, kelių remontu ir priežiūra. Iš jų patys ar ūkio subjektų grupėje kartu su kitais tiekėjais laimėjome kiek daugiau nei 25 konkursus. Kai kurių jų vertė nesiekia 100 tūkst“, - teigė G. Samulionytė–Lekavičienė.
Mažiukai į didžiųjų smėlio dėžę nelenda
Mažiau viešųjų pirkimų konkursų laimėjusio „Aukštaitijos trakto“ direktorius Ričardas Puodžiukas teigia, kad nėra susidūręs su neskaidriais viešaisiais pirkimais. Tiesa, jis pripažįsta, kad dideliuose konkursuose dalyvauti net ir nebando, nes nebūtų pajėgūs jų įgyvendinti.
„Perkančioji organizacija turi pasitvirtinus savo sąlygas, nuo konkurso ir pirkimų dydžio priklauso kokias sąlygas kelia. Mažesnės apimties konkursuose mažesnės įmonės dalyvauja. Mes su savo pajėgumais į didelius konkursus tikrai negalime patekti, nes yra dideli reikalavimai apyvartai, pelnams, kvalifikacijai. Mažesniuose konkursuose – mažesni reikalavimai ir mes ten galim sudalyvauti“, – sako jis.
Pakeitus reikalavimus sutaupė per 100 mln. eurų
Viešųjų pirkimų tarnyba pastebi, kad kelių rinkoje atsiranda daugiau skaidrumo.
„LAKD stengiasi standartizuoti pirkimo dokumentus, atsisakyti perteklinių kvalifikacijos reikalavimų, skaidyti pirkimus į dalis, suteikiant galimybę dalyvauti platesniam tiekėjų ratui. Šie pokyčiai įvyko po pernai metais Viešųjų pirkimų tarnybos atliktų kelių ženklinimo, žvyrkelių asfaltavimo pirkimų vertinimų, kur buvo nustatyti pažeidimai. LAKD į Tarnybos pastabas atsižvelgė ir skelbė pirkimus išskaidžius pirkimo objektus, sumažinus kvalifikacijos reikalavimus“, – sako VPT Projektų administravimo ir ekspertinio vertinimo skyriaus vedėja Jovita Petkuvienė J. Petkuvienė.
Apie tai informuoja ir Lietuvos automobilių kelių direkcija. Jie teigia sumažinę kvalifikacinius reikalavimus Viešuosiuose pirkimuose ir taip suskaidė pirkimus į smulkesnes dalis. LAKD teigimu, dėl to 2016 m. buvo sutaupyta apie 105 mln. eurų.
„Taip pat suformuluotos smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo taisyklės – todėl VP turi galimybę dalyvauti mažesnės įmonės. Tačiau didžiosios dėl to vis tiek juk neturi nedalyvauti“, – pridedama LAKD siųstuose atsakymuose.
R. Šlepečio nuomone, konkursus būtų galima skaidyti į mažesnes dalimis, tuomet galimybių juose dalyvauti turėtų ir mažesnės įmonės.
„Pavyzdžiui, Utenos kelio projektas. Konkursą skelbia visam keliui, o kodėl negali skelbti šiais metais 5 kilometrams, kitais – dar kitiems. Gal projektuotojai man ausis nuplėštų už tokį pasakymą, tačiau svarstau, kaip tokiame dalyke įmanoma leisti ir kitiems dalyvauti. Tai mažinti projektų užsakymo ribas, projektinę vertę, suskirstyti etapais. Tada gali ir mažesnis ateiti ir konkuruoti su tuo mažesniu, nes dabar kvalifikacijose tokie reikalavimai, kur gali tik stambieji žaidėjai atitikti“, – siūlo R. Šlepetys.
VPT taip pat atkreipia dėmesį, kad siauro tiekėjų rato dalyvavimas tos pačios perkančiosios organizacijos ar to paties sektoriaus viešuosiuose pirkimuose visada kelia nerimą, nes maža konkurencija lemia didelę kainą.
„Srityse, kur galimų tiekėjų ratas yra platus, tai ypatingai priverčia sunerimti. Objektyvūs veiksniai gali būti tik išimtiniais atvejais ir labai specifinėse srityse, kur iš tiesų konkurencijos nėra. Horizontalus kelių ženklinimas, asfaltavimo darbai tikrai nėra tik kelių Lietuvoje ar kaimyninėse šalyse veikiančių įmonių veiklos sritys, todėl, matydama vis tų pačių tiekėjų dalyvavimą ir dažnai tik jų laimėjimą LAKD pirkimuose, Tarnyba pernai ir ėmėsi sisteminio vertinimo, kai po įpareigojimo nutraukti pirkimą buvo atidžiau žiūrimi nauji skelbimai dėl pirkimų, techninės specifikacijos, teikiamos rekomendacijos tikslinti. Šiuo metu galime pasidžiaugti ne tik skaidresniais LAKD vykdomais pirkimais, bet ir sutaupytomis lėšomis“, – nurodo J. Petkuvienė.
Jog darbai būtų atliekami kokybiškai, turėtų užtikrinti pati perkančioji organizacija. „Lietuvos automobilių kelių direkcija darbų vykdymo priežiūrai taip pat perka techninės priežiūros paslaugas, galbūt dalies darbų techninę priežiūrą vykdo ir pati perkančioji organizacija“, – prideda J. Petkuvienė.
