Ar kada teko artėjant atostogoms ar tiesiog laisvam savaitgaliui suvokti, jog norisi pakeliauti, tačiau kur? Artimiausi vandens telkiniai jau 100 kartų lankyti, miesto parkai ir alėjos senai atsibodę, norisi ištrūkti iš rutinos, pamatyti kažką naujo, patirti ryškesnių įspūdžių, traukia dar neištirti toliai... Pirma mintis šovusi į galvą dažniausiai būna aplankyti kurią nors užsienio šalį, tačiau dažnas susiduria su maža problemėle – piniginėje švilpauja lengvas vėjelis, o ir laiko kelionei dauguma turi nedaug. Atsidusus telieka dairytis į Lietuviškus kampelius. Atrodo, ką galima pamatyti be spindinčių didmiesčių dangoraičių, senamiesčio vingrių gatvelių? O vistik galima. Dažnas nustembame suvokę jog Lietuvoje gausu vietų, kurių dar neaplankėme, kurios stebina savo istorija, kultūrine verte, tikrais ir įvairiais pasakojimais apipintais faktais. Tad kur patraukti, kai taip norisi ištūkti iš namų, pamatyti kažką naujo? Kur nukeliauti Lietuvoje, pataria fotografas ir keliautojas Vytautas Kandrotas, kuris apkeliavo beveik visą Lietuvą, aplankė nemažai miestelių, kaimelių, ir surinko nemažą pluoštą maršrutų, kuriuos net sudėjo į kelionių žinyną „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“. Tad, pasak V. Kandroto, norintiems turiningai praleisti laisvą dieną, verta aplankti Rumšiškes. Šiame miestelyje įsikūręs Lietuvos liaudies buities muziejus. Tai vienas didžiausių etnografinių muziejų Europoje, po atviru dangumi eksponuojantis visų Lietuvos regionų XVIII a. pab. – XX a. pr. jaukias sodybėles, trobeles, ūkinius pastatus, darbo bei buities įrankius, puoselėtas tradicijas ir papročius. Visas muziejus suskirstytas regionais, kurių kiekvienas reprezentuoja senuosius kaimus ir jų tradicijas.
Pasivaikščiojimą po Liaudies buities muziejų pradėkime Dzūkijoje
Taigi įėję pro pagrindinį muziejaus įėjimą, nusileiskime į Pravienos slėnį, pereikime per tiltą – ir mes jau Dzūkijoje. Dzūkija – pats gražiausias regionas visoje Lietuvoje. Liaudies buities muziejus supažindina su miškingu, grybų nusėtu kraštu ir dainingais žmonėmis. Dzūkijos sektoriuje pristatoma vienkieminė sodyba, kurioje – stuba (gyvenamasis namas), svirnas, tvartas ir klojimas – juos galime apžiūrėti iš išorės. Viena pirkia kadaise stovėjusi Musteikos kaime, dabar šioje pirkioje veikia dvi ekspozicijos: viena – primena anksčiau čia lankydavusio profesoriaus Tado Ivanausko gyvenimą, kita – skirta mirusiesiems (Dziedams) paminėti. Dzūkijoje galima apžiūrėti dzūkų bendrę – sodybas, kuriose įprastas ūkininkavimo būdas buvo toks: ūkiui vadovaudavo tėvas, o šiam mirus - vyriausias sūnus.
Tremties ir pasipriešinimo sektorius
Tarp Dzūkijos ir Aukštaitijos yra Tremties ir pasipriešinimo sektorius. Šis sektorius skirtas 1941–1953 m. trėmimų iš Lietuvos laikotarpiui. Jis įrengtas atokiau nuo kitų lankytinų muziejaus objektų, miškelyje. Šiame sektoriuje atkurti autentiški eksponatai: tremtinių vagonas, jurta ir bunkeris. Jakutijoje tremtiniai gyvendavo jurtose, kurias patys ir pastatydavo. Tokios jurtos, dengtos gruntu, pavyzdys stovi Lietuvos liaudies buities muziejuje. Vienas įdomesnių Liaudies muziejaus eksponatų – tremties vagonas. Šiuo gyvuliniu vagonu, apraizgytu spygliuota viela, su mažais langeliais buvo tremiami Lietuvos gyventojai. Tolėliau, Pravienos upelio šlaite, – partizanų bunkeris. Šiltuoju metų laiku šiame sektoriuje galime sutikti buvusią tremtinę Ireną Saulutę Valaitytę-Špakauskienę, kuri mielai mums papasakos Lietuvos trėmimų istoriją.
Aukštaitija
Toliau traukime į Aukštaitiją – tai didžiausias etnografinis regionas, jame eksponuojamas gatvinis rėžinis kaimas su sodybomis, tvartai, o užsukę į namo gryčią susipažinsime su buities rakandais. Aukštaitijos regione taip pat galime apžiūrėti pėdinį klojimą. Jaujoje susipažinsime su linų apdorojimo procesu. Šis nedidelis kaimo architektūros paveldas primena vestuvių, Velykų ir kitas liaudies tradicijas, dainuotas sutartines, alaus bei rėčių ir pintinių gamybą, kitas kasdienio gyvenimo dalis.
Aristavėlės dvaro sodyba
Už Aukštaitijos, muziejaus teritorijos pakraštyje, stovi restauruoti mediniai Aristavėlės dvaro rūmai. Mediniai dvaro rūmai vertingi dėl savo tradicinės statybos, kuria buvo statoma iki XX amžiaus. Šis paveldo objektas dar iki galo nėra įrengtas, tačiau buvusius dvaro rūmus jau galima apžiūrėti iš išorės.
Suvalkija
Apžiūrėję unikalią dvarvietę, vykime vakarų kryptimi į Suvalkiją . Čia anksčiausiai buvo panaikinta baudžiava (1807 m.), o XIX a. čia gyveno turtingiausi šalies ūkininkai. Suvalkijos regiono ekspozicijoje stengiamasi kiekvienam lankytojui papasakoti apie taupų, sumanų ir racionalų suvalkietį, kuris gyveno gausiai medžiais apsodintoje sodyboje. Muziejuje po atviru dangumi eksponuojamas ir stiebinis malūnas. Įdomu tai, kad krosnies pakura suvalkiečio namuose visada būdavo virtuvėje – ten, kur nemiega gyventojai. Taip pat būdavo taupomos malkos: mėsos rūkykla įrengta virš krosnies. Įdomi ir šuns būda – ji su durelėmis, kad augintiniui būtų šilčiau.
Žemaitija
Šalia Suvalkijos – ir Žemaitija, kurią įamžina čia įrengtos šešios autentiškos sodybos: viena priklausiusi turtingajam, antra – vidutiniam didžiažemiui ir trečia – mažažemiui, ketvirta ir penkta sodybos skirtos edukaciniams užsiėmimams, o šeštoji reprezentuoja žemaitišką namo tipą – numą. Žemaitijoje taip pat galima apžiūrėti puodžiaus ir klumpiaus dirbtuvėlę, pakelės smuklę, unikalų namą su atviru ugniakuru, kuriame buvo gyvenama. Regiono pakraštyje galima aplankyti ir arklius – žemaitukus, kurie XIX a. buvo gerai vertinami užsienio ir Lietuvos žemės ūkio parodose.
Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse (nuotr. V. Kandroto) (nuotr. Gamintojo)
Senasis etnografinis miestelis
Iš Žemaitijos traukime pietryčių link, į stilizuotą miestelį. Senasis etnografinis miestelis – tai XVIII–XX a. gyvenvietės pavyzdys su tipine miestelio aikšte, aplink ją išsirikiavusiomis krautuvėlėmis, pakelės karčemomis. Lankytojus traukia puodžių, pynėjų dirbtuvės, kuriose galime išbandyti jų amatą. Taip pat galima apžiūrėti valsčiui skirtą ekspoziciją, pradžios mokyklą, bričkas karčemos ratinėje. Turgaus aikštėje stovi Šv. Florijono koplytstulpis, tikima, saugodavęs miestelį nuo gaisrų.
Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia
Užsukime ir į miestelyje stovintčią atkurtą Sasnavos bažnytėlę. Tai senovinė medinė bažnyčia, Sasnavoje statyta 1817 m. Bažnyčios atkūrimo darbai Rumšiškėse vyko gana lėtai – buvo stengiamasi ją atstatyti pagal senąsias medinių šventovių statybos tradicijas. Atkurta buvusi aštuonkampė bažnyčios forma. Bažnyčioje esantys daiktai surinkti iš įvairių senųjų Lietuvos bažnyčių. Du altoriai, klausyklos ir zakristijos baldai yra iš senosios Sasnavos bažnyčios. Šalia stovi ir medinė varpinė, karstinė, šventorius aptvertas žemaitiško stiliaus tvora.
Kauno marių atodanga ties Rumšiškėmis (nuotr. V. Kandroto) (nuotr. Gamintojo)
Rumšiškių prieplauka
Kelionę baikime Rumšiškių prieplaukoje. Nusileidus prie Kauno marių, atsiveria įspūdingos atodangos, išplatėjusio Nemuno vingiai, marių vandenų užlieti užutėkiai. Tolumoje matyti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės įrenginiai – generatorių blokas ir aštuoni dideli vamzdžiai.
Daugiau maršrutų mėgstantiems keliauti po Lietuvą rasite knygoje „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“.
