Daugiau nei trečdaliui vairuotojų (36 proc.) dėl automobilio gedimo ar avarijos yra tekę kviestis pagalbą Lietuvos ar užsienio keliuose. Ypač skaudžiai vairuotojų kišenei gali atsiliepti netikėtas sustojimas Vakarų Europoje ir Skandinavijoje, kur išlaidos automobilio transportavimui, pakaitinio automobilio nuomai ar nakvynei viešbutyje yra vidutiniškai penkis kartus didesnės nei mūsų šalyje, atskleidžia „Vilmorus“ atliktas tyrimas ir draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo surinkti žalų administravimo duomenys.
Sprogusi padanga, elektros ar variklio sistemos gedimai – su tokiomis kliūtimis dažnai susiduria Lietuvos vairuotojai ne tik savo šalyje, bet ir keliaudami po užsienį. Nepavykus pašalinti gedimo savomis jėgomis, į pagalbą vairuotojai kviečiasi techninės pagalbos ekipažą. Jei suremontuoti transporto priemonėss vietoje neįmanoma, automobilis transportuojamas į autoservisą, o vairuotojui ir jo keleiviams gali būti suteikiama nakvynė, padengiamos taksi ar pakaitinio automobilio nuomos išlaidos, kol kelionė galės būti tęsiama.
Draudikų duomenimis, praėjusiais metais vairuotojui, kurio automobilis susidūrė su techniniais gedimais ar pateko į eismo įvykį, suteikta paslaugų vidutiniškai už 350 litų, o vairuotojui, kuris į bėdą pateko užsienyje, − už 1700 litų“, − pasakoja „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo kasko draudimo skyriaus vadovė Asta Andriukaitienė.
Bendrovės duomenimis, vairuotojų iškvietimai į pagalbą Lietuvos keliuose praėjusiais metais sudarė beveik 90 proc., o iš užsienio apie 10 proc. visų kreipimųsi, tačiau pastariesiems suteiktų paslaugų suma prilygo apie 40 proc. bendros suteiktų techninės pagalbos paslaugų sumos.
Daugiausiai (36 proc.) kreipimųsi dėl techninės pagalbos kelyje tarp užsienio valstybių fiksuojama Lenkijoje. Būtent iš šios Lietuvos kaimynės dažniausiai sulaukiama Lietuvos vairuotojų skambučių. Beje, Lenkijoje po kiekvieno įvykio suteikiama transportavimo ar kitų paslaugų vidutiniškai už 1400 litų.
Didžiausia apmokėta suma už techninės pagalbos kelyje paslaugą užsienyje pernai siekė 7260 litų ir buvo užfiksuota Suomijoje. Didelės sumos pagalbai buvo skiriamos ir vairuotojams, susidūrusiems su kelionės kliūtimis Prancūzijoje (vidutiniškai 4200 litų) ir Vokietijoje (vidutiniškai 3000 litų). Palyginimui, didžiausia draudimo bendrovės apmokėta suma už pagalbą Lietuvos keliuose buvo apie 2000 litų.
A. Andriukaitienė primena, kad techninės pagalbos kelyje paslauga „Autohelp24“ nemokamai teikiama lengvųjų automobilių kasko draudimą turintiems klientams.
„Iš visų vairuotojų, turinčių techninės pagalbos paslaugą ir patyrusių gedimą ar eismo įvykį kelyje, 84 proc. pasinaudojo automobilio transportavimu, 8 proc. prireikia smulkaus remonto kelyje, o likusiems – pakaitinio automobilio nuomos ar nakvynės viešbutyje“, – sako Lietuvos filialo kasko draudimo skyriaus vadovė.
„Vilmorus“ vasario mėnesį „Gjensidige Baltic“ užsakymu atliko tyrimą, kuris parodė, kad 70 proc. vairuotojų, kurių automobiliai sugedo ar pateko avariją ar kitas nemalonias situacijas, pagalbos pirmiausia kreipiasi į artimuosius ar draugus. Beveik 10 proc. sugedusių ar į avarijas patekusių automobilių vairuotojų skambina techninės pagalbos tarnyboms, kiti pagalbos ieško tarp pro šalį važiuojančių vairuotojų.
„Vilmorus“ gyventojų apklausą atliko 2013 m. vasario 7–17 dienomis. Jos metu apklausti 1004 respodentai Lietuvoje.
