Sugalvojote tobulą idėją? Apsidairykite toliau už Lietuvos sienų ir grįžkite jos tobulinti.
Vaikystėje greičiausiai visi buvome sugalvoję kokią nors „genialią” idėją ir 100 proc. tikėjome, kad padarėme stulbinamą atradimą. Nors vėliau paaiškėdavo, kad visas pasaulis apie tai jau senų seniausiai žino.
Taip kartais jaučiasi ir jaunieji verslininkai: mano sugalvoję milijonus atnešiančią unikalią idėją, bet vėliau pamato, kad kitur tokių pačių idėjų šimtai ir jų idėja toli gražu nėra pati geriausia.
Atvers akis
Privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojo „BaltCap” investicijų direktorius Kornelijus Čelutka svarstė, kad jaunoms bendrovėms būtina išvykti apsidairyti į užsienį, nes Lietuvoje jos dažnai susidaro apgaulingą įspūdį.
„Reikia važiuoti į jų industrijos centrus, nerti į katilą ir pamatyti, kiek daug yra panašių verslo planų. Sėdėdamas Lietuvoje susidarai apgaulingą ir keistą įspūdį, kad esi vienintelis ir viskas, ką darai, – teisinga”, – sakė jis.
Pristačius savo idėją Lietuvoje daugelis tikina, kad tai įdomu ir perspektyvu, tačiau išvykus į užsienį atsiveria akys.
„Pavyzdžiui, dirbi internete, nuvažiuoji į Kaliforniją ar Silicio slėnį ir pamatai, kad yra dar penkiasdešimt tokių pat kaip tu. Iš jų 25 turbūt viską pradėjo daryti anksčiau ir geriau. Tai savotiškas šaltas dušas, parodantis, kad reikia vieną ar kitą projekto dalį patobulinti”, – aiškino K. Čelutka.
Sėkmės istorija
Dalia Lašaitė – puikus įrodymas, kad pasižvalgęs ir pabendravęs su kolegomis, užsiimančiais panašia veikla, gali sėkmingiau įsukti verslą. Prieš daugiau nei metus jos ir dar dviejų lietuvių projektas geogoer.com pateko į pasaulio jaunų projektų, kurie gavo galimybę dalyvauti programoje „The Difference Engine”, dešimtuką. Kiekvienam projektui buvo skirta po beveik 80 tūkst. litų ir keturis mėnesius jie bendravo su vadovais, verslininkais, kurie patarė, kaip tobulinti ir plėtoti savo verslą, o programos pabaigoje savo idėjas pristatė būriui susidomėjusių verslininkų.
Šiuo metu D. Lašaitė rengia kitą savo projektą „Campalyst”. Tai įrankis, padedantis bendrovėms suprasti, ar reklama socialiniuose tinkluose verslui teikia realią naudą. Prieš kelias savaites Niujorke vykusiame „Seedcamp” renginyje „Campalyst” pateko tarp keturių projektų, į kuriuos investuos verslininkai.
„Sugalvojus idėją ir pasidarius nors minimalų prototipą yra daug galimybių išvažiuoti pristatyti savo viziją, gauti patarimų, kontaktų. Pavyzdžiui, renginiai „Seedcamp”, kur patyrę verslininkai iš visų šalių komentuoja tavo verslo idėją ir planą”, – sakė ji.
Tačiau jei idėja yra lokali ir planuojama daryti tik Lietuvos rinkoje, galima išsiversti ir niekur neišvykus.
„Jei veiklą planuoji pasaulio mastu – tikrai įgausi perspektyvą. Reikia žiūrėti, kur yra tavo klientai ir vartotojai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kur yra tavo srities lyderiai, ir bandyti su jais susitikti”, – svarstė pašnekovė.
Svarbu veikti
„Art21” vadovas Augustas Alešiūnas, pernai Ūkio ministerijos išrinktas geriausiu jaunuoju verslininku, mano priešingai – kad svarbu pirmiau veikti, o tik tada dairytis užsienyje.
„Bendrai praplėsti akiratį ir pasižiūrėti, ką daro kolegos, svarbu, kita vertus, svarbiau tiesiog imti ir daryti, – patirtimi dalijosi pašnekovas. – Iš savo patirties matau, kad dažniausiai žmonės analizuodami kitų pavyzdžius randa daugiau neigiamų dalykų – tada susilpnėja noras ir ambicijos patiems imti ir daryti. Jie pradeda BIJOTI galimos rizikos.”
Anot jo, įkūręs „Art21” jis žinojo, kad Lietuvos rinkoje jų siūlomo produkto analogų nėra ir tik įsivažiavus verslui pamatė, kad užsienyje egzistuoja panašių projektų.
„Tada padarėme paprastą dalyką: pažiūrėjome, kurios rinkos laisvos ir į kurias galime eiti nekonkuruodami su kitais. Jei žmogus tiki tuo, ką daro, bent kiek įsivaizduoja, kas vyksta pasaulyje, ir supranta, kad gali sukurti kai ką geresnio ir pranašesnio, iš pradžių jam reikia pradėti daryti ir tik tada analizuoti giliau, kas vyksta kitur”, – svarstė A. Alešiūnas.
Mato progresą
K. Čelutka, nemažai metų dirbantis naujų verslų srityje, tikina, kad lietuviai progresuoja ir jį pasiekiantys verslo planai tampa vis labiau apgalvoti ir subrendę.
„Yra šiokių tokių trūkumų ir galimybių pasispausti, tačiau verta atkreipti dėmesį, kokį išsilavinimą gaudavome universitete, mokykloje. Skirtingai nei užsienyje, niekas mūsų nemokė rengti verslo planų”, – sakė jis.
Pasak jo, anksčiau jaunųjų verslininkų idėjos būdavo teorinės – su praktika nesusijusios, o šiandien jie važiuoja į gretimas šalis, konferencijas, bendrauja tarpusavyje, mato savo klaidas ir jas taiso.
„Turbūt geri pavyzdžiai užkrečia. „GetJar”, „Net Frequency” – kelios kompanijos, kurios kai ko pasiekė tarptautiniu mastu. Kaip „Skype” Estijoje. Prieš 6–7 metus sukėlė nemažą bumą ir tada šalyje naujos kompanijos pradėjo kurtis žymiai greičiau”, – kalbėjo K. Čelutka.
FAKTAI: Idėjų kalvės
D. Lašaitės paprašėme įvardyti keletą žinomesnių renginių, kur galima pasitikrinti savo IT verslo idėją:
Pirmasis renginių tipas – trumpi vienos dienos renginiai ar konferencijos, pavyzdžiui, „Seedcamp”, „Techcrunch Disrupt” (JAV). Dažnai didesnėse konferencijose vyksta pradedamieji konkursai. Dar galima aplankyti „Arctic15” (Suomija) ar net „Barcamp” Lietuvoje.
Antrasis renginių tipas – akseleratoriai nusprendusiems rengti projektą keletą mėnesių. Pavyzdžiui, „Y Combinator” ar „TechStars”.
Anot D. Lašaitės, jei kur nors už savo idėjos pristatymą prašoma mokesčio, tokių renginių verčiau vengti, nes jie dažnai nebūna itin naudingi.
