• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Keistina – jeigu tokia politika yra? O jeigu irgi nėra, tai reikia  ir ją sugalvoti. Bet pirmiausia – ar žinome, koks turi būti  Lietuvos valstybės vidaus  politikos tikslas?

REKLAMA
REKLAMA

Atsakymų į šį klausimą tikrai būtų ne vienas. Ne šio straipsnio uždavinys leistis  jų  ieškojimo keliu, tad kol kas  pasitenkinkim tik vienu, dėl kurio vargu ar kas norėtų  ginčytis. Mano supratimu, jis būtų: išlaikyti laisvą, nepriklausomą, demokratinę  valstybę  ir sudaryti sąlygas bei padėti jos gyventojams kurti savo gyvenimo gerovę. Bet vėl klausimas, kaip tai padaryti? Išlaikyti ir sudaryti sąlygas kurti – abu uždaviniai  dideli, jų vykdymas sunkus. Dėl  to – nestebėtina  ir nuomonių gausa.

REKLAMA

Į mano  straipsnį 2007 m. gegužės pradžioje “Pergalvotina Lietuvos užsienio  politika”, kuriame šis klausimas buvo paliestas, pora atsiliepusiųjų, pateikia gana būdingus  samprotavimus.

„Lietuvos kaip valstybės išlikimo užtikrinimas  yra nepriklausomų Estijos ir Lietuvos  valstybių  būvimas. Jeigu mes nesirūpinsime  estais ir latviais labiau nei savimi, Lietuvos nebeliks.  Labiau bešališkų ir ištikimesnių draugų  šiandien mes – Lietuva – nebeturim…” – rašo vienas skaitytojas.

REKLAMA
REKLAMA

“Lietuvos išlikimo užtikrinimas - jos piliečiai. Lietuvos išlikimas priklauso nuo tų, kurie  mintyse ir širdyse nešioja Lietuvos  Respubliką  kaip visų jos piliečių bendrą reikalą. Tokių nėra dauguma. Daug yra abejingų, bet jie mums svarbūs…” – samprotauja  kitas.

Ir jie abu turi tiesos. Bet šiek tiek ir pro šalį šauna. Nors, kaip praėjusios savaitės straipsnyje minėjau, Estijos ir Latvijos nepriklausomybės Lietuvai svarbios, labai svarbi jų draugystė bei bendradarbystė užsienio, beje,  net ir vidaus politikoje - tačiau vis dėlto manau, kad daugiau rūpintis mes turime savimi ir kad dabar šio rūpesčio per mažai. Ypač viršūnėse. Taip pat  nesiginčysiu nei dėl piliečių nusiteikimo svarbos. Tačiau ar tikrai  jie yra Lietuvos valstybės išlikimo  pagrindinė atrama? Tvirtai tariu - ne. Tikrasis Lietuvos  kaip valstybės išlikimo užtikrintojas yra niekas kitas, bet tik daug  metų dėl  jos kovojusi  ir ją atkūrusi lietuvių tauta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai be jokių abejonių  įrodyta tikrovė, išsiryškinusi per visą, istorijoje žinomą, Lietuvos tūkstantmetį. Kol gyva  ir susipratusi buvo lietuvių tauta, gyva buvo ir jos valstybė. Tautos susipratimui nusilpus, žlugo ir valstybė. Ryškiausi  pavyzdžiai –  Liublino unija ir Lietuvos padalinimas. O praėjusio šimtmečio pradžioje įkurtoji ir pabaigoje atkurtoji nepriklausoma Lietuva yra atgimusio ir net žiauraus okupanto nepajėgto nuslopinti  lietuvių tautinio susipratimo pavyzdžiai. Todėl šiandien besirūpindami valstybės išlikimu, didžiausios atramos  turime ieškoti ne pas nors ir labai brangius bei reikalingus kaimynus, ne pas taip pat  svarbius Lietuvos piliečius, bet tik pas lietuvius tautiečius.

REKLAMA

Tai yra Lietuvos valstybės svarbiausioji vidaus politikos dalis. Idėjinė dalis. Tačiau, deja, ji buvo ir tebėra užmiršta. Ji skaisčiai sušvito po 1990 metų Kovo Vienuoliktosios, tačiau greit ir užgeso. Okupacijos pradžioje pradėtas  lietuvių  tautos  naikinimas  laisvės kovotojų žudynėmis, kalėjimais ir masiškais  trėmimas buvo tęsiamas ir tiems žiaurumams pasibaigus. Sovietinis komunizmas sugalvojo lietuvių tautą naikinančią „homo sovieticus“ politiką, ir ji turėjo visgi didelį poveikį  po laisvės kovų augančiai bei bręstančiai jaunesniajai kartai. Po Kovo Vienuoliktosios šios bjaurasties nepaliesti likę lietuviai patriotai, tikiu, jų visgi buvo dar nemažai,  bandė  jos  atsikratyti. Ir atrodė, gana sėmingai. Tačiau iš Vakarų, kurie tada Lietuvai švietė  kaip skaisčiausia saulė, nejučiomis pradėjo atslinkti taip pat  tautą naikinantis kosmopolitizmas, prisidengęs pilietinės visuomenės kūrimo idėjomis. Ir, deja, prilipo.

REKLAMA

Lūžis įvyko iš švietimo ministro pareigų  pašalinus tautinį  brandinimą  bei auklėjimą  puoselėti pradėjusį švietimo ministrą  Zigmą Zinkevičių. Į Lietuvos mokyklas buvo įvestas pilietinis  auklėjimas. Dėl to ir kosmopolitų  mestas šūkis „patriotas – idiotas“ visgi tebėra gajus. Ir nė kiek negeriau, kai lietuviui patriotui prikergiamas dar ir nacio, fašisto vardas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Neteigiu, kad tautinį auklėjimą į Lietuvos mokyklas įvedus ir visaip kitaip lietuvišką tautiškumą puoselėti pradėjus, naujos išeivijos nebūtų buvę, nes didelę dalį jos lėmė ekonominės  priežastys, bet drįstu tvirtinti, kad ji būtų buvusi žymiai, ko gero, gal net per pusę mažesnė.

Tačiau  tikrai nebūtų buvę tokių liguistų  postringavimų, kaip neseniai „Lietuvos ryte“ išspausdintas Jurgos D. Martini rašinys  apie tūlos Kristinos Sabaliauskaitės straipsnius iš Londono, kuriuose aprašoma  Amerikoje už arabo ištekėjusi ir jau suspėjusi išsiskirti Lietuvoje mokslus baigusi lietuvė gydytoja, kuri tik Amerikoje „pasijuto laisvu žmogumi“, kai „atsikratė lietuviško nacionalizmo“. „Nepažįstu „smetoninės“ Lietuvos, kaip mano giminės JAV; nepaliko man per daug didelio įspūdžio ir Landsbergio – Brazausko laikotarpis, kai emigravau; neturiu jausmų tai Lietuvai, kokią  pažįstu, neapsimesiu, kad man labai patinka dabartinė Lietuva, kokią ją matau iš spaudos“ - pasakojasi buvusi arabo žmona. „Nesu Lietuvos patriotė, nes užaugau sovietų Lietuvoje su pionierišku kaklaraiščiu, komjaunuolės ženkliuku ir porą kartų  per metus skalbiama  uniforma” – prisipažįsta, kodėl  tokia tapo ši, save laiminga vadinanti, išeivė. Laiminga?

REKLAMA

Nors ir ilgo straipsnio žodžiais tai ypatingai bandoma pabrėžti, tačiau visa rašinio dvasia - tai liudija ir čia keli pakartoti jos  teiginiai - yra tik labai nelaimingos, savo gyvenimu nusivylusios, moters rauda. Ir jeigu sovietiškų kaklaraiščių, ženkliukų bei neskalbtų uniformų sumaitota jos gležnutė jaunuoliška dvasia po Kovo Vienuoliktosios būtų  radusi užuovėją lietuviškoje tautinėje mokykloje, lietuviškoje tautinėje visuomenėje, žymėtoje lietuviškais kaklaraiščiais, lietuviškais ženkliukais, išplautais  ir dailiai išlygintais lietuviškais tautiniais drabužiais, šiandien  ji gydytojautų  Lietuvoje, augintų ne arabukus, bet lietuviukus ir tokių gėdingų, savo tautą  teršiančių, prigimtinę vertybę niekinančių, sapalionių nerašytų. O dabar ji – tik klasiškas nevykusios, tarčiau, net gėdingos Lietuvos vidaus politikos padarinys. Lietuvių tautą  paniekinusių  kosmopolitiškos pilietinės visuomenės kūrėjų vaisius. Ir deja, ne ji viena. Kas į tai dėmesį atkreips? Ar norės kas ginčytis, kad šioje jautrioje vidaus politikos srityje pokyčių nereikia? Ar suvoks Lietuvos valdžios, kur jų remiami bei palaikomi  kosmopolitiškos pilietinės visuomenės kūrėjai  Lietuvos valstybę nuvedė, „homo sovieticus“ pakeisdami į „homo pilieticus“? Ar pusė milijono iš Tėvynės išvykusių lietuvių jiems nė motais? Ar čia tik valstybės vadovų  nesusipratimas, ar tyčinė kieno nors politika, brukama už kažką lietuvių  tautai naikinti? Nuolat ir sistemiškai. Nes lietuviai tik naciai, fašistai, kažkokie  hitlerininkai. Ar ne tokiam uždaviniui ir Murza  pasamdytas? Atrodo, jog kam nors labai rūpi šia bjaurastimi dergti lietuvių tautą ir šiam tikslui paslaugūnų ieškoti  Lietuvoje. Taip pat kaip bolševikmečiu.

REKLAMA

Jau ne kartą  priminiau, bet čia vėl noriu pakartoti  pilietinės visuomenės kūrėjų Lietuvoje  nusivylimą. Neklauso jų tie vadinami „piliečiai“, ir tiek. Atsisakyti  prigimtos lietuvių  tautos vertybės - nors jau ir gerokai nusilpusio tautiškumo vardan kažkokio sunkiai  suvokiamo dirbtinio pilietiškumo lietuviai ne taip jau labai linkę. Tad ar ne laikas būtų  pilietininkams pripažinti nepasisekimą ir nustoti lietuvių tautą žlugdyti, jeigu jau kategoriškai atisakoma ją ugdyti ir brandinti? Savoje lietuvių tautos valstybėje? Juk kitose tautose - ryškiausias pavyzdys čia būtų  visada  tautiškai patriotiškai nusiteikusi Lenkija - apie tokias „idėjas“ net nesapnuojama.

Čia aptariau idėjinę Lietuvos vidaus politikos dalį ir siūlau pradėti ją įgyvendinti, nes jau net septyniolika metų  pavėluota. Kitame rašinyje bandysiu pažvelgti į jos ekonominę pusę, kuria, beje – ne be pagrindo, teisinasi daugumas naujųjų išeivių.

“Amerikos lietuvis”, www.alietuvis.com

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų